Galaktika

Visi mes žinome, kad mūsų Visata plečiasi, ar ne? Na, jei dar nežinojote, dabar jau žinote. Mes gyvename besiplečiančioje Visatoje: kiekviena galaktika tolsta nuo kiekvienos kitos galaktikos.

Nesvarbu, ką matote šioje nuotraukoje ir kaip kūrėjai įsivaizduoja juodąsias skyles, žmonės dar niekada nėra jų matę, rašo cnn.com.

Balandžio mėnesį vykusiame JAV fizikų draugijos suvažiavime daug dėmesio skirta nežemiškos gyvybės paieškoms ir bandymams įvertinti, kiek nežemiškų civilizacijų galėtų būti Paukščių Take ar visoje Visatoje.

Mokslas išaiškino, kaip veikia pasaulis nuo mažiausių medžiagos dalelių iki visatos ir mūsų minčių. O fizika yra mokslo smailėje, todėl nenuostabu, kad fizikai kelia esminius klausimus apie visatą, jos kilmę ir veikimą, nes mes esame visatos vaikai.

Galaktikoje egzistuoja bent kelios dešimtys hipergreitų žvaigždžių; jų greitis viršija 500 km/s – tai yra greitis, reikalingas pabėgti iš Paukščių Tako.

Praėjo 50 metų nuo to karto, kai du mokslininkai aptiko pagrindinį didžiojo sprogimo įrodymą. Svetainė space.com pateikia kelis mažai žinomus faktus apie Didžiojo sprogimo teoriją ir jos čempionus.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) paskelbė galaktikos GN-Z11, esančios už 13,5 mlrd. šviesmečių nuo Žemės, nuotraukas. Tai toliausiai esanti iš visų šiandien žinomų galaktikų. Fotografija buvo padaryta Hubble`o kosminiu teleskopu.

NASA statys didesnį nei geresnį, kaip tvirtinama, teleskopą, galėsiantį „atskleisti daugiau pasaulio paslapčių“. Jis bus 100 kartų didesnis nei dabartinis Hubble kosminis teleskopas, rašo „Techtimes.com“.

Leičesterio universiteto mokslininkas apskaičiavo, kad galaktikų centruose esančios juodosios skylės gali „augti“ tik tol, kol tampa sunkesnės už Saulę 50 milijardų kartų, rašo „Science Daily“.

Astronomai atrado tolimiausią kada nors Visatoje stebėtą galaktiką, kuri atrodo kaip ryškiai mėlynas žvaigždžių telkinys, esantis už maždaug 13,1 mlrd. šviesmečių nuo Žemės.

Tarptautinė mokslininkų grupė, pasinaudojusi „Hubble“ kosminiu teleskopu, pirmąkart nufotografavo iškart kelis tos pačios supernovos vaizdus, sukurtus gravitacinio lęšiavimo efekto. „Einsteino kryžiaus“ formą sudaro keturi tolimos supernovos atvaizdai, susidarę supernovos šviesai sklindant per tolim...

Milžiniška ir ėdri juodoji bedugnė paleido tokį galingą kosminio vėjo gūsį, kad dėl to gali pasikeisti visos galaktikos likimas, tikina stebėjimus atlikę astronomai.

Lietuvos astronomai kartu su Europos kosmoso agentūros specialistais ketina sudaryti itin tikslų, trimatį mūsų Galaktikos žvaigždėlapį. GAIA palydovas leis astronomams inventorizuoti milijardą žvaigždžių ir geriau suprasti, kaip ir kodėl susiformavo mūsų Galaktika.

Žmonija visuomet stengėsi įgyti kuo daugiau žinių apie juos supančią aplinką, apie matomą ir nematomą Visatą, bet nepaisant to, kad mūsų sukauptas žinių bagažas nuolat didėjo, vis atsiranda dalykų, kurie mus stebina, kurie nėra panašūs į bet ką, ką teko matyti iki šiol. Pagalvokite kad ir apie mūsų ...

Kai astronomai aptiko keistą signalą, sklindantį iš masyvios, už milijono šviesmečių nuo Žemės esančios galaktikos, suprato, kad užčiuopė kažką nepaprasto. Tačiau jie nesitikėjo, jog atrado būtent tai, ko moksliškai pagrįsti niekas negali iki šiol.

Kodėl kai kurie tyrėjai įsitikinę, kad mokslo kūrimas per ateinantį dvidešimtmetį pasikeis labiau, negu per pastaruosius 300 metų? Apie atvirąją prieigą ir namų šeimininkes – naujų galaktikų atradėjas – laidoje „Mokslo ekspresas“.

Neseniai paskelbtoje kosminio teleskopo nuotraukoje matyti viena kosmose pertrūkusi galaktika. Kosminis teleskopas „Hubble“ šią nuotrauką padarė 2009 metais, fotografuodamas besidriekiančias galaktikos ESO 137-001 žvaigždes ir dulkes, kai ji judėjo per galaktikų spiečių.

Galingiausias Visatos objektas pasipuošęs štai tokia violetine kibirkščiuojančia mantija. Bent jau taip jis atrodo apdorojus ir sujungus NASA kosminės rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ bei optinio kosminio teleskopo „Hubble“ duomenis. Susipažinkite su RX J1532.9+3021 – galingiausiu Visatoj...

Naudojant naujausių technologijų galimybes, astronomai padarė dar niekad nematytus netoliese esančios žvaigždžių pliūpsnio galaktikos M82 vaizdus. Žvaigždžių pliūpsnio galaktikos - tai vietos, kuriose susiformuoja daugiausiai žvaigždžių. Šie nauji duomenys rodo tankių dujų srautų sklidimą galaktikos...

Tarptautinė astronomų komanda aptiko kol kas labiausiai nuo mūsų nutolusią galaktiką. Ši galaktika yra už maždaug 30 mlrd. šviesmečių ir padeda mokslininkams gauti žinių apie periodą, kuris prasidėjo iš karto po Didžiojo sprogimo, rašo bbc.co.uk.