Gruodžio 8 d., penktadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į šventinį metų renginį – literačių vakarą – tradicinį literatūros moterų rašytojų ir poečių kūrybos skaitymų renginį, vykstantį kiekvienų metų gruodį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė
17 straipsnių
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861 m. kovo 18 d. Puziniškio dvare prie Smilgių, Panevėžio apskritis – 1943 m. birželio 14 d. Panevėžyje) – Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo pasiekimų, galima juokauti, užtektų net keliems asmenims. Pripažinta rašytoja, publicistė, gerbiama mokytoja ir kaimo felčerė, visuomenės veikėja, kovojusi už moterų teises, o kartu – politikė, išrinkta į Steigiamąjį Seimą ir net bandžiusi tapti pirmąją moterim...
Vilniuje vykusioje tarptautinėje turizmo parodoje Panevėžys kvietė atvykti susipažinti su pramone bei tuo, kas iš jos liko. Visgi kai kurie miesto kultūros atstovai tiesiai rėžia: jiems nuoširdžiai liūdna, jog Panevėžį bandoma reprezentuoti per sovietinės pramonės griuvėsius.
Tomis dienomis, kai Pakruojo dvare vyksta renginiai, eismas kelyje Panevėžys – Pakruojis būna intensyvus. Daugelis nesustodami pralekia pro Rozalimo miestelį, kuris įsikūręs likus apie 10 kilometrų iki Pakruojo. Jo pavadinimo kilmė siejama su dvarininkų Drabišių palikuone Rozalija, kuri čia pastatė ...
Praėjo keturi dešimtmečiai po žinomo Panevėžio skulptoriaus Bernardo Bučo mirties, bet jo palikimas gimtajam kraštui tebekelia diskusijas.
Seniausias Panevėžyje, dar pagonybės laikus menantis Skaistakalnio parkas prikeliamas naujam gyvenimui.
Sušilę orai mums kelia mintis apie atostogas. Gausybė atostogų pasiūlymų ir reklamų suteikia galimybę rinktis, kur ir kaip ilsėtis. O kaip atostogavo panevėžiečiai tarpukario Lietuvoje?
Kurortas ant mineralinio vandens kupolo: vanduo, kurį gėrė Smetona, ir prabangiausia vila, į kurią reikėjo atsivežti savo patalynę (23)
Vienas garsiausių mineralinių vandenų kurortų – Birštonas – šiandien prieinamas visiems, tačiau iki Nepriklausomybės atkūrimo čia patekti galėjo ne visi, mat poilsiavietė iki tol buvo privati.
„Prisikėlusi lietuvių tauta reiškia savo valią pasauliui“, – rašė dienraštis „Lietuva“1920 05 15 numeryje. Lietingą gegužės 15 d. šeštadienio pavakarę į Kauno teatro pastatą rinkosi išrinkti nariai ir iškilmių svečiai. Nuotaika pakili ir šventiška, daugybė žmonių veržėsi pamatyti pirmąjį visos Lietu...
Lietuvos nacionaliniame teatre vyksta spektaklio pagal naują Sigito Parulskio pjesę „Julija“ repeticijos. Tai spektaklis, kuriame netiesiogiai bus atskleidžiama rašytojos Žemaitės asmenybė, jos gyvenimo faktai, tačiau pagrindinė veikėja bus Dora – šiuolaikinė aktorė, besiruošianti vaidinti Žemaitę j...
Nuo pagrindinio kelio į Šiaulius pasukus dešinėn link Puziniškio, galima ne tik G. Petkevičaitės-Bitės muziejų pasiekti, bet ir su gražiai bei paslaptingai vadinamais kaimais susipažinti.
Lietuvos moterų gyvenimas pastarąjį šimtmetį: kodėl šalies inteligentai nenorėjo vesti lietuvių (259)
„Akivaizdu, kad išsilavinę 19-ojo amžiaus tautinio atgimimo lietuvių veikėjai vertino moteris tik kaip reprodukcines sistemas, nepatikint joms net vaikų auklėjimo“, – sako profesorė Dalia Leinartė.
Lietuvos paštas išleidžia dar vieną pašto ženklą, skirtą 100-mečiui paminėti. Šį kartą – moterų balsavimo teisės įtvirtinimui Lietuvoje. Ši pergalė yra unikali, nes taip Lietuva atsidūrė prie šalių-pionierių, kurios pirmosios pripažino lygias vyrų ir moterų teises – Prancūzija teisę balsuoti moterim...
Nors laikai pasikeitė, moterys vis dar turi kelti klausimą dėl dalyvavimo valstybės kūrime, o akis bado šluba proporcija – bet kokioje diskusijoje matomi keli vyrai ir vos viena moteris. Taip LRT radijui sako feministė ir menotyrininkė Laima Kreivytė. Anot jos, viskas gerai atrodo tik tada, kai klau...
Viena pirmųjų feminisčių įkūrė slaptą draugiją, padovanojusią Lietuvai kelias kartas inteligentų (128)
Žodis „feminizmas“ dabar dažnai ištariamas su pašaipa ir dažnai net nesusimąstome, kad vos prieš šimtą metų moterys Lietuvoje ne tik neturėjo teisės balsuoti, bet ir studijuoti ar pasirinkti savarankišką gyvenimo kelią. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861-1943) buvo viena pirmųjų, pradėjusi sunkų kelią...
Lietuvybės rūmai būtų tinkamiausias tautiškumo gaivintojo Petro Vileišio (1852–1926 m.) statytų rūmų Vilniaus Antakalnyje apibūdinimas. Šis XX a. pradžios neobarokinis statinys puikiai dera ne tik su šalia esančia barokine Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
Daugelio lietuvių rašytojų ir poetų kūryboje svarbią vietą užimą tėviškė, gimtasis kraštas. Lietuvos rašytojai gimė įvairiausiuose šalies kampeliuose. Dalies jų pavadinimai seniai pasikeitę, dalis jau tapę didesnių miestų dalimi, tačiau pakeliauti po gimtąsias kai kurių rašytojų vietas iki šiol smag...