118 straipsnių
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, Lietuvos BVP padidėjo 3,6 proc. Pirmąjį ir antrąjį 2019 m. ketvirtį Lietuvos BVP išaugo atitinkamai 4,3 ir 4 proc., taigi galima konstatuoti, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ek...
Baltijos šalių bankas „Luminor“ sukūrė investavimo platformą. „Luminor Investor“ suteikia galimybę paprastai investuoti nuo 100 Eur į tūkstančius nesudėtingų finansinių instrumentų, skelbiama pranešime.
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento siūlymai – tik pirmas žingsnis gerovės valstybės link.
Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas.
Tenka pripažinti, kad mes savotiška tauta – iki šiol esame šventai įsitikinę, kad jei matome kokį nors nerimą keliantį reiškinį, jo nepuolame analizuoti, o tiesiog imame kartoti įvairias mantras, sudarytas iš gražių žodžių, ir viliamės, jog bėdos mus aplenks.
„Tai kiek brangs šiukšlės?“ yra pagrįstas pirmas klausimas išgirdus apie atliekų reformą, kurią šiuo metu svarsto Vilniaus m. Savivaldybės taryba. Trumpasis atsakymas: ne daugiau nei iki prieš reformą buvusio lygio. O jei uoliau rūšiuosime ir nustosime atliekas vežioti su taksi, ateityje turėtų atpi...
Diskutuojant, kaip sukurti gerovės valstybę Lietuvoje, didžiausia kritika kliuvo švietimo sistemai. Atlikti tyrimai rodo, kad vien socialinių išmokų nepakanka, jog žmonės išbristų iš skurdo. Problema būtų sprendžiama, jei švietimo tinklas veiktų efektyviau, o savivaldybės užtikrintų kokybiškų social...
Visiška pajamų lygybė yra neįmanoma. Sveikas nelygybės lygis skatina asmeninį tobulėjimą, verslumą. Tačiau pernelyg didelė nelygybė mažina bendrąją paklausą, kenkia ekonomikos augimui ir atima iš žmonių viltį.
Dar visai neseniai Europos Komisija (EK) paskelbė rekomendacijas, kuriose ragina Lietuvą imtis veiksmų dėl socialinės nelygybės mažinimo, kuri yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Nors iš EK pateiktų išvadų garsiausiai buvo kalbama apie siūlymą įvesti naujus mokesčius ir taip didinti finansa...
Neseniai teko lankytis Estijos Ekonomikos ir transporto ministerijoje ir kalbėtis apie Estijos iniciatyvas, mažinant CO2 išmetimus transporto sektoriuje, keičiant iškastinius degalus atsinaujinančiais energijos ištekliais.
Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame. Kokioje gerovės valstybėje norėtų gyventi smulkus verslininkas, dėstytojas, profesionalus sportininkas, daugiavaikis tėvas ar senjoras? Kaip sukurti valstybę, kurioje norėtų gyventi visi jos ir ne tik jos piliečia...
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (arba, kitaip tariant, dar vienos vyriausybės išlaikomos „skurdo kontoros“) vadovė parašė atvirą laišką Prezidentui ir pareikalavo, kad šis išverstų iš posto dabartinį finansų ministrą Vilių Šapoką. Mat ministras, pasirodo, nesupranta, kad socialinės ...
Verslo atstovų, ypač smulkiųjų įmonių savininkų, nuomone, darbo rinkoje trūksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, o reikalavimai jiems vis didėja. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros mokslininkai atliko darbdavių sociologinę apkl...
Susitarimas dėl naujų tiesioginių išmokų su Europos Komisija (EK) bus pasiektas 2020 metų pabaigoje, prognozuoja žemės ūkio ministras. Pasak Giedriaus Surplio, taip teigti leidžia iš Briuselio ateinantys signalai.
Mūsų šalyje jau nekyla abejonių, kad reikia žengti žiedinės ekonomikos link. Lietuva jau imasi iniciatyvų, prie kurių turėtų priprasti ne tik verslas, bet ir gyventojai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Ar sugebėtumėte gyventi be vienkartinių pakuočių?
Lietuva per penkiolika metų narystės ES laikotarpį padarė ekonominę pažangą: išaugo gyventojų pajamos, sumažėjo gyventojų, patiriančių materialinį nepriteklių, dalis, Lietuvos ekonomika tapo modernesnė. Įvertinti ir pasidžiaugti laimėjimais būtina, tačiau, švenčiant narystės jubiliejų, svarbu sutelk...
2019 m. balandžio 2 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre įvyko V- asis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano forumas, kuriame buvo pristatyti Lietuvos teritorijos erdvinės vizijos 2050 m. ir LR teritorijos bendrojo plano koncepcijos metmenys.
Būsto kainos praėjusių metų paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017 metų ketvirčiu, Lietuvoje kilo sparčiau nei ES vidurkis, rodo naujausi Eurostato duomenys.
