89 straipsnių
Bazinės palūkanų normos veikiausiai bus mažinamos birželį, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas, Europos Centriniam Bankui ketvirtadienį palikus jau beveik pusmetį galiojantį palūkanų lygį. Gediminas Šimkus neatmeta galimybės, kad tai gali būti keli mažinimai po 0,25 proc. punktus.
Jau pusmetį euro zonoje laikosi aukštas palūkanų normų lygis, tačiau beveik neabejojama, kad reguliuotojas ketvirtadienį dar nekeis šio savo kurso. Ekonomistų teigimu, nors infliacijos tempas stabilizuojasi, Europos Centrinis Bankas laukia išsamių darbo užmokesčio rodiklių, o palūkanų kreivė žemyn p...
Aukščiausias Europos Sąjungoje Lietuvos vartotojų pasitikėjimas kelia ir riziką, kad infliacijos tempai vėl spartės. Ekspertų teigimu, nors atpigo žaliavos ir energijos ištekliai, dalis verslo nenori palikti turėto apyvartos lygio, o gyventojų optimizmas bus palanki terpė išlaikyti aukštesnes kainas...
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį nepakeitė bazinių palūkanų normų, taip pakartodamas kolegų už Atlanto sprendimus. Euro zonos reguliuotojas kartu sumažino valiutos bloko ekonomikos augimo bei infliacijos prognozes ir pažymėjo, kad nors kainų augimas lėtėja, bet gali vėl paspartėti.
Paskolų turėtojams aktualus rodiklis „Euribor“ šiuo metu mažėja, suteikdamas viltį, kad lengvės ir palūkanų našta. Tačiau ekonomistų vertinimu, rinkos kol kas pernelyg optimistiškai žvelgia į bazinių palūkanų mažinimo perspektyvą.
Baigėsi ribotų investavimo galimybių periodas, tad gyventojai turi vis daugiau būdų „įdarbinti“ sutaupytus 20 mlrd. eurų, teigia ekspertai. Jie sutaria, kad investicijos į būsto nuomą Lietuvoje yra mačiusios ir geresnių laikų, tačiau tikėtina, jog mažėjant palūkanų normoms jie dar sugrįš.
Lietuvos gyventojai per pastaruosius kelerius metus praturtėjo dvigubai, tačiau jų investiciniai pasirinkimai keičiasi nedaug, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, liovęsi laikyti pinigus „po pagalve“ ir atradę galimybių anapus nekilnojamojo turto rinkos žmonės galėtų turėti apčiuopiamos...
Spartus milijardinių apyvartų augimas leido Lietuvos energetikos įmonėms įsitvirtinti tarp regiono verslo lyderių ir ilgamečiame reitinge mesti iššūkį mažmeninės prekybos milžinėms. Tačiau šiemet energetikai ir pramonei gali sektis prasčiau, teigia ekonomistai, kurių vertinimai palankesni nebent pas...
Nedarbo lygis Lietuvoje augs toliau, nors padėtis ir nėra dramatiška, prognozuoja „Delfi“ kalbinti ekspertai, komentuodami naujausią statistiką. Vis dėlto kai kurie ekonomistai sako, jog ši tendencija užsitęs ir kitąmet, daliai svarbių rodiklių liudijant įtampas Europos ekonomikoje ir darbo rinkoje.
Išėję į pensiją toliau dirba vis daugiau Lietuvos žmonių. Šiam reiškiniui viršijus konkrečią ribą, galėtų kilti iššūkių socialiniam draudimui, įspėja ekonomistai. Pasak jų, tuomet tektų imtis pensinio amžiaus trukmės.
Lenkijos zlotas pastaruoju metu atpigo, sudarydamas dar geresnių progų Lietuvos gyventojams ten apsipirkti, teigia kai kurie ekspertai. Tokią padėtį iš dalies lėmė analitikus nustebinusi Lenkijos pinigų politika. Ekonomistų teigimu, zlotas kurį laiką išliks silpnesnis.
Infliacijai Egipte pasiekus istorines aukštumas, turistai iš Lietuvos turi galimybių sutaupyti, mano ekonomistai. Agentūros pripažįsta, kad pačioje šalyje galima rasti pigesnių sprendimų, bet apie kelionių pigimą jos kalba atsargiai, rekomenduodamos palaukti lapkričio.
Šešių mėnesių trukmės tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ kirto 4 proc. ribą, ties kuria svyravo pastaruosius mėnesius. Kartu su kredito įstaigų marža ji sudaro paskolų aptarnavimo kainą. Dalis ekonomistų mato didelę tikimybę, kad jau pasiekta „Euribor“ riba ir paskolų turėtojai kitąmet turėtų sula...
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį padidino visas tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Jos sieks 4–4,75 proc. Tai dešimtas pakėlimas iš eilės per daugiau nei metus, euro zonos reguliuotojui kovojant su infliacija ir mėginant ją sugrąžinti prie tikslinio 2 proc. lygio.
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį spręs dėl bazinių palūkanų normų. Rinkų ir analitikų nuomonės išsiskiria, ar euro zonos reguliuotojas ryšis dešimtą kartą iš eilės didinti palūkanas. Sutariama, kad jų mažinimas turėtų įvykti kitąmet, o su juo – ir laipsniškas paskolų naštos mažėjimas gyventoja...
Per pandemiją Lietuvai pavyko išvengti metinio BVP kritimo, tačiau šiems metams beveik užtikrintai žadamas neigiamas rezultatas. Ekspertai sako, kad šią iš pirmo žvilgsnio neįprastą situaciją paaiškina šalies ekonomikos specifika. Kitų metų prognozės taip pat imamos koreguoti į prastesnę pusę.
Lietuvos pramonė skolinasi vienomis nepalankiausių sąlygų euro zonoje ir tai mažina šio svarbaus sektoriaus konkurencingumą, sako jo atstovai, ragindami valstybę imtis veiksmų. Valdžia sako numačiusi papildomų priemonių lengvinant finansavimo prieinamumą, tačiau pabrėžia, kad skolinimasis pabrango v...
Kietasis nusileidimas kol kas aplenkia Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomiką. „Delfi“ kalbinti ekspertai teigia, kad skubi centrinio banko intervencija, išskirtinė padėtis darbo rinkoje, Amerikos korporacijų sėkmė yra tik keli veiksniai, leidžiantys atsargiai prognozuoti, kad valstybei anapus Atlant...
Gintautas Kutka, ilgametis Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius – ne jūrininkas, o ekonomistas. Jis dešimt metų buvo laivų agentu. Dirbdamas šį darbą suprato, kad kepurę reikia nusiimti ne tik įėjus į bažnyčią, bet ir į pasienio ar muitinės tarnybų patalpas. Kalbėjomės apie jį...
Tarptautiniai ekspertai vėl sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę, o ekonomistai ieško vaizdingų palyginimų dabartinei recesijai, pabudimą iš kurios prognozuoja po metų. Bet esą galimas ir kitas scenarijus – ilgas ir lėtas kilimas, nulemtas „tektoninių“ lūžių pasaulyje.
