58 straipsnių
Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2020 metų kovą už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo europinį vidurkį siekiančią supirkimo kainą – 342,3 eurus už toną, arba 0,1 proc. mažiau nei vasarį.
Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji šalies pieno perdirbėjai įsipareigoja supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną. Jų nuomone, savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žaliavino pie...
Nuo balandžio pieno perdirbėjai gana ženkliai sumažino pieno supirkimo kainas. Tai palietė net ilgalaikes sutartis, kuriose įsipareigojimai buvo fiksuoti iki metų galo.
Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu balandžio 1-ąją sugriežtinus visuotinio karantino sąlygas, prie Lietuvos-Latvijos sienos nusidriekė automobilių eilės, o trečiųjų šalių vairuotojai po atostogų bijo sugrįžti į Lietuvos transporto įmones, kuriose dirba, praneša Elta.
„Pieno centras“ sako, kad nuo kovo vidurio iš Sveikatos apsaugos ministerijos negauna atsakymo kaip patikrinti darbuotojus, jei vienas kolektyvo narys susirgs ir kaip tokiu atveju nestabdyti gamybos.
Italijai paskelbus karantiną visai valstybei, tenykščiai mūsų pieno produktų pirkėjai pradėjo atšaukti užsakymus.
Dėl koronaviruso epidemijos stojant fabrikams Kinijoje, lietuviškų audinių bus gaminama dar daugiau, mat Europos baldų gamintojai ėmė ieškoti alternatyvų Lietuvoje. Visgi, iš siaučiančio viruso išloš toli gražu ne visi. Kai kurių asociacijų atstovai sako, kad galimai greitu metu pasireikš ir neigiam...
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad koronavirusas pradeda keisti ūkininkų planus. Sunerimo ir sūrių gamintojai, kuriems ši šalis viena pagrindinių rinkų.
Nepaisant pieno rinkos neapibrėžtumo 2019 metais, pernai žaliavos ir produkcijos kainos išliko gana stabilios. Tačiau pasaulinė pieno rinka žengia į sudėtingą laikotarpį – kokia bus tolimesnė rinkos dinamika, priklausys nuo pieno gamybos pagrindiniuose eksporto regionuose, geopolitinių veiksnių ir p...
Praėjusiais metais Lietuvoje natūralaus pieno supirkimo kaina stambiems tiekėjams buvo aukščiausia, palyginti su vidutinėmis importuoto ir eksportuoto pieno kainomis, todėl daugiau lietuviško žalio pieno liko vidaus perdirbimo rinkoje.
Gaisrai Australijoje ir auganti geopolitinė įtampa Persijos įlankoje – šie įvykiai tiesiogiai veikia pasaulinę pieno pramonę, kurios dalimi yra ir Lietuva, eksportuojanti didesniąją dalį mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos.
Šilutės rajono ūkininkas Vytautas Buivydas siekė pieną parduoti ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje. Tačiau vyras liko nusivylęs, pasak jo, užsienio valstybės yra glaudžiai susijusios su Lietuvos didžiaisiais perdirbėjais, tad jam galimybių ten nėra.
Lietuvos ūkiai dėl didesnių pieno supirkimo kainų šiemet penktadaliu sumažino žaliavos eksportą ir daugiau pieno pardavė perdirbti vidaus rinkoje.
Visuose ūkiuose primelžtas pienas atrodo vienodai. Tad kodėl stambieji ūkiai už natūralų pieną jau seniai gauna europinę kainą, o smulkiesiems tenka mažiau? Kodėl tokia nelygybė? Kiek ją nulemia besipelnantys tarpininkai ir kiek – pieno kokybė ar kiti faktoriai?
Faktas - didieji Lietuvos pieno ūkiai už pieną gauna europinę kainą. Taip pat faktas - pastaruoju metu pagarsėjo kai kurių didžiausių ir turtingiausių ūkininkų, iki šiol buvusių sėkmingos veiklos pavyzdžiais, skleidžiama melaginga informacija.
Lietuvos pieno perdirbėjai teigia jau spėję pajusti nuo penktadienio didėjančių muitų produktams, eksportuojamiems iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines valstijas (JAV), poveikį, rašo portalas lrt.lt.
Kiek daugiau nei prieš savaitę buvo pranešta, kad Latvijos pieno gamintojų kooperatyvas „Piena celš“ pasiryžęs suvienyti jėgas su Estijos kolegų organizacija „E-Piim“ nuosavai pieno perdirbimo gamyklai Estijoje pastatyti.
Pieno supirkimo kainoms krintant, karves auginantys ūkininkai pigiausiai pieną superkančius perdirbėjus rudenį ketina boikotuoti – ne tik kurį laiką neparduoti pieno, bet ir blokuoti privažiavimus prie pasirinktos įmonės.
Per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviško natūralaus riebumo pieno eksportas sumažėjo 29 proc. ir siekė 23 tūkst. tonų.
Nors valdžia ir ekspertai nuolat kalba, kad Lietuvos žemės ūkio ateitis yra vidutiniai šeimos ūkiai, pageidautina gyvulininkystės srityje, tačiau šie, pjaunami sausros ir kainų, tiesiog išparduoda melžiamas karves ir ieško kitų pragyvenimo šaltinių.
