durpės

45 straipsnių

Durpės – organinė degioji nuosėdinė uoliena, susidariusi iš pelkių augalijos liekanų, kurios ne visai mineralizavosi dėl vandens pertekliaus ir deguonies trūkumo. Natūralios durpės pagal struktūrą skirstomos į plaušines (mažai susiskaidžiusias) ir amorfines (gerai susiskaidžiusias). Pagal susidarymo sąlygas, durpės skirstomos į tipus (žemapelkines, aukštapelkines ir tarpines) bei potipius (raistines, plynraistines ir plynines).

Mulčius suteikia ne tik grožio. Gėlyne jis padeda išsaugoti dirvos drėgmę – purus, net 3 – 5 cm storio nesusigulėjęs mulčiaus sluoksnis gerokai sumažina drėgmės garavimą.

Kai artėjant pavasariui esame išsiilgę šviežių daržovių ir žalumynų, pats metas pamažu planuoti būsimą daržą. Nors sėklų daiginimas nėra sudėtingas procesas, net ir patyrę augalų entuziastai vis dar pridaro klaidų, dėl kurių sulaukia skurdaus derliaus ar daigeliai apskritai neužauga. Todėl ekspertai...

Dr. Laima Česonienė

Ar galima atkurti pelkes po durpių kasybos? Mokslininkai sako, kad taip: durpių išteklių telkiniai gali būti sėkmingai rekultivuoti, visiškai atkuriant aukštapelkių augalų bendrijas, tuo pačiu sudarant natūralias sąlygas įvairioms paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų rūšims įsikurti.

Rūta Beltienė

Svogūnines gėles patartina pirkti ir sodinti jau dabar, jeigu norite, kad kitąmet gėlynuose žiedai skleistųsi kuo ilgiau: vos nutirpus pirmiems sniego lopinėliams ir iki pat vėlyvų rudens šalnų. O kad jos glostytų akį ne vienerius metus, būtina tinkamai pasodinti. Prisiminkite pagrindines taisykles.

Dr. Danguolė Kavaliauskaitė, mokslo darbuotoja

Piktžolių plitimą lemia labai daug veiksnių – meteorologinės sąlygos, dirvožemio savybės, dirvoje esančių piktžolių sėklų kiekis, žemės dirbimas, sėjomaina. Metereologinių sąlygų žmogus negali numatyti, o kitiems svarbiems veiksniams, mažinantiems piktžolėtumą, privalo skirti didelį dėmesį.