dirva

Dėl žemės šiltnamyje paprastai kyla įvairiausių klausimų: keisti ją ar nekeisti, tręšti ar netręšti, ar paisyti sėjomainos principų, ar to daryti visiškai nereikia. Toliau – keli naudingi patarimai iš portalo garden.hozvo.ru.

Kovo mėnuo sodininkams simbolizuoja pirmųjų pavasario darbų pradžią. Nutirpus sniegui ir šylant orams, svarbu tinkamai pasirūpinti augalais bei paruošti dirvą naujiems sodinukams.

Dirvožemių būklė Lietuvoje prastėja. Mokslininkų duomenimis, apie 19 proc. Lietuvos žemės ūkyje dirbamo dirvožemio yra paveikta erozijos.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė išeitį iš situacijos, kurioje atsidūrė daugiametes ganyklas ir pievas suarę ūkininkai.

Ruduo sodininkams yra ne mažiau darbingas metas nei pavasaris ar vasara. Tai laikas, kai reikia išvalyti, patręšti ir sodinimui paruošti dirvą. Svarstote, kam tai daryti, jei visos sodo ir daržo gėrybės jau nuskintos, suvalgytos ar užmarinuotos laukia žiemos?

Ar reikia dar iš rudens paruošti dirvą bulvėms sodinti? Taip. Paruošti vagas pavasariniam bulvių sodinimui geriausia dar rudenį.

Augalai reikalingi ir žmonėms, ir gyvūnams ir vabzdžiams, taip pat ir organinei dirvožemio daliai – humusui, kuris ir susidaro iš augalų liekanų.

Paskutinis vasaros mėnuo visuomet reiškia artėjantį įvairių žemės ūkio kultūrų derliaus nuėmimo laiką. Vis dėlto, norint tinkamai tam pasiruošti reikia turėti ne tik žinių bagažą, bet ir tam reikalingas priemones bei įrankius.

Nors pastaruoju metu, tobulinant miško sodmenų išauginimo ir miško želdinimo technologijas bei šiltėjant klimatui, mišką sodinti įmanoma beveik ištisus metus, tačiau svarbiausias kol kas išlieka pavasarinis miškasodis. Pavasarį tinka sodinti medelius ir su uždara, ir su atvira šaknų sistema.

Į dirvos sudėtį įeina mineralai, organinės medžiagos, vanduo ir oras, tačiau kartais šių medžiagų santykis toks, kad trūksta medžiagų, kurios maitina augalus ir šie dera prastai.

Norint įveisti sodą patalpoje, parinkti dirvą nėra ypač sudėtinga, kadangi augalams skirti vazonai – tai miniatiūrinės uždaros teritorijos, kurioms neturi įtakos aplinkinė dirva – nei žemė gretimuose vazonuose, nei lauko dirvožemis.

Kai žmonės nukeliaus į Marsą ir norės ten apsigyventi, jiems reikės maisto. Atlikta jau nemažai tyrimų, kaip būtų galima auginti augalus Marso regolite, tačiau praktiškai niekas dar netyrinėjo, kaip Marso sąlygomis elgtųsi pati dirva, praturtinta žemiškais mikrobais ar maistinėmis medžiagomis.

Kam perkasti daržą nuėmus derlių ir kaip tinkamai pasirūpinti dirva rudenį, kad ji būtų atspari ligoms ir kenkėjams?

Nurinkus derlių būtina sutvarkyti dirvą sode ir darže. Rudenį apdorojus žemę, ji bus derlingesnė, taip pat bus lengviau kovoti su kenkėjais, ligomis, piktžolėmis.

Mokslininkams sėkmingai pavyko atgaivinti mažyčius mikrobus, kurie daugiau nei 100 mln. metų „miegojo“ įstrigę, rodos, gyvybei nepritaikytoje jūros dugno zonoje.

Ką daryti, jei jūsų sklype – ne derlingas juodžemis, o molis? Yra būdų praturtinti ir tokią žemę, kad turėtumėte gausų derlių.

Šaltas pavasaris ir drėgmės stygius nedžiugina ne tik ūkininkų, bet ir kitų rajono gyventojų. Štai socialiniame tinkle „Facebook“ verda debatai, kaip palengvinti prie neasfaltuotų kelių įsikūrusių žmonių dalią. Vairuotojai, neretai lekiantys per gyvenvietes didesniu nei galima greičiu, sukelia dulke...

Gera žinia žemdirbiams – fiksuota, jog šį rudenį dirvose mineralinio azoto būta daugiau nei įprasta.