77 straipsnių
„Man nėra nieko įdomiau, nei suprasti, kaip veikia gamta ir mes patys. Man patinka į viską žiūrėti molekuliniu lygmeniu – tai daryti leidžia biochemija. Dirbu su tuo, ko nematome plika akimi. Labai įdomu galvoti, kaip pamatyti tai, kas nematoma, kaip iš netiesioginių duomenų spręsti apie mažas neįži...
Vilniaus universitetas skelbia, kad jo studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė Lietuvos gyvybės mokslų istoriją. Prestižiniame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ Vilniaus universiteto studentai iškovojo didįjį prizą.
Trečiadienį paskelbta, kam atitenka Nobelio premija chemijos srityje. Šių metų premija skirta už metodą, fiksuojantį molekulių gyvenimą mokslininkams Jacquesui Dubochetui, Joachimui Frankui ir Richardui Hendersonui.
Antradienį skelbiama, kam atiteks Nobelio premija fizikos srityje. Ji skirta Raineriui Weissui ir Barry C. Barishui ir Kip S. Thorne'ui už atradimus gravitacijos srityje.
Šių metų Nobelio premijų teikimo sezonas prasidėjo pirmadienį, kai paskelbta, kas laimėjo šį prestižinį apdovanojimą už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje.
Po to, kai viename prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų „Science“ išspausdintas Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnis, viena jo autorių, VU doktorantė Miglė Kazlauskienė, paaiškina, kuo aprašyti tyrimai yra svarbūs.
Viename prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų „Science“ išspausdintas Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnis.
Išsiaiškinus, kur dingo pomidorų skonis, ieškoma būdų, kaip pasirūpinti pomidorų augimu. Japonijos mokslininkai paredagavo pomidorų genomą taip, kad augalai neturėtų sėklų ir jų nereikėtų apdulkinti.
Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys kartu su kita genomo redagavimo technologiją CRISPR-Cas9 tiriančia Max Planck Instituto (Berlynas, Vokietija) mokslininke Emmanuelle Charpentier buvo apdovanoti „Novo Nordisk” fondo „Novozymes” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (40...
Šiemet Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovu tapo Kęstutis Šetkus. Ekspertas pasakoja apie tai, kuo Lietuva turi pasigirti, o kur dar reikia padirbėti.
Technologijų srityje Lietuva yra pasiekusi gana nemažai, visgi, norint geresnių rezultatų yra ką nuveikti. Šiuolaikinių technologijų ekspertas Edmundas Žvirblis mano, kad Lietuvoje vaikai technologijomis domisi per mažai.
„Visų gyvų organizmų kodą sudaro keturios raidės – A C G T. Šiomis raidėmis DNR molekulėje yra užrašyta visa informacija apie organizmų likimą. Tai yra gyvenimo knyga, kurioje - mūsų istorija nuo pradžios iki pabaigos“, - penktadienį Nacionalinės krūties ligų asociacijos su partneriais Nacionaliniu ...
CRISPR genų redagavimo technologija pirmą kartą išbandyta su žmogumi. Tai padarė Kinijos mokslininkai.
Tęsdami praėjusiais metais pradėtą tradiciją, „Švedijos verslo apdovanojimų 2016“ organizatoriai ir partneriai, norėdami kompensuoti renginio padarytą žalą aplinkai, Pirčiupių miške pasodino 1 tūkst. medelių, rašoma išplatintame pranešime spaudai.
Ekspertai teigia, kad etiniai klausimai, susiję su naująja genų inžinerijos technologija, turi būti įvertinti dabar, nors šios technologijos pritaikymas visu mastu galimas tik ateityje.
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą.
Naujame tyrime rašoma, kad žmogaus gyvenimo trukmės ilgėjimas yra pasiekęs kulminaciją – ilgiausiai žmogus gali gyventi 125-erius metus. Šiame tyrime neatsižvelgiama į sintetinės biologijos ir biotechnologijų pažangą, kuri dari gal kiek pailginti maksimalią žmogaus gyvenimo trukmę.
Trečiadienį paskelbtos Nobelio chemijos premijos. Į jas daug vilčių dėjo ir lietuviai.
Plenarinį pranešimą gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ skaitęs Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys pristatė šio instituto mokslininkų darbus kuriant naujus genomo redagavimo įrankius.
