Lietuva turi vienus stipriausių informacinių technologijų (IT) specialistų, kurių paslaugų prireiks didžiausiam pasaulyje mokslinių tyrimų centrui CERN, sako centro vadovas Rolfas-Dieteris Heueris.
CERN
183 straipsnių
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktoriumi, profesoriumi Rolfu-Dieteriu Heueriu ir Lietuvos mokslo akademijos prezidentu, profesoriumi Valdemaru Razumu.
Prabėgę metai kupini atradimų ir iškylančių naujų uždavinių. 1964 metais paskelbtos dvi teorijos, už kurių pasitvirtinimą jų autoriams 1969 m. (už kvarkų modelį) ir 2013 m. (už Higgso bozoną) buvo paskirtos fizikos Nobelio premijos. Tiesa, kvarkų modelyje numatytos naujo tipo dalelės, sudarytos iš k...
Penktadienį Vilniaus universitete viešėjo Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai Sascha Schmelingas, Charlesas Henri Denarie ir greitintuvų ir technologijų direktorius Frédérickas Bordry, rašoma pranešime spaudai.
Dvyliktasis Nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, vyksiantis rugsėjo 10–19 dienomis, technologijų ir mokslo išradimais išjudins net dešimt Lietuvos miestų. Tarp daugiau kaip 300 renginių – įvairūs praktiniai užsiėmimai, padėsiantys moksleiviams patiems išbandyti inovatyvias technologija...
Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) glaudaus bendradarbiavimo ateitis – šviesi. Apie tai kalbėjo KTU „Santakos“ slėnyje apsilankę didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN atstovai Sascha Schmelingas ir Charlesas-Henri D...
Kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios įmonės „Mars One“ vadovas, danų verslininkas Bas`as Lansdorpas rugsėjo 4 d. viešės antrajame Ūkio ministerijos rengiamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ambicingo projekto „Mars One“ tikslas – ne tik nuskraidinti žmones į Marsą, bet ir sudar...
Egiptiečiai, be daugybės kitų dalykų, mums paliko ir piramides, kad jomis žavėtumėmės ir nesiliautume ginčytis, kaip vis dėlto jiems pavyko jas pastatyti. Ką paliksime mes? Dėl ko praėjus 2 tūkst. metų nuo šiandien mokslininkai suks galvas ir sakys, kad štai tų kilometrinių bokštų mes patys tai tikr...
Žmonės į Mėnulį gali sugrįžti jau po 5-7 metų, o po 10-12 metų Žemės palydove būtų galima pastatyti ir nuolat apgyvendintą žmonių bazę. Ir be jokio kosminių tyrimų biudžeto didinimo – reikėtų tik NASA partnerysčių su privačiomis į kosmosą besiveržiančiomis bendrovėmis, rašoma NASA dalinai finansuoto...
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) biomechanikos trečio kurso studentė Ramunė Švaraitė šiuo metus, matyt, atsimins ilgam – praėjus kelioms dienoms po gimtadienio ji tapo mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ nugalėtoja. Tai jai suteikė teisę birželio 3–4 d. atstovauti mūsų...
Su didele galia įgyjama ir didelė atsakomybė. Mums vis stipriau gniaužiant Žemę, stiprėja ir tikimybė sunaikinti ją, ar bent jau save. Tačiau tokios perspektyvos svarba nublanksta, pagalvojus, kad galbūt turime galią nuveikti kai ką dar blogesnio.
Visatai gimus, materija ir antimaterija turėjo sunaikinti viena kitą. Atnaujintas Didysis hadronų greitintuvas (LHC) siekia išsiaiškinti, kodėl liko tik materija
„Lietuva – Europos inovacijų lyderė“, „Šalis, kurios gerovę sukūrė aukštosios technologijos“, „Inžinerijos, informatikos ir biotechnologijos talentų valstybė“, „Kūrybingų ir verslių mokslininkų lopšys“.
Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) – ne vienintelė požeminė Europos laboratorija. Apie 120 kilometrų nuo Romos, pačiame Italijos centre, įkurdinta Gran Sasso nacionalinė laboratorija (LNGS). Ji vis dar kartais pavadinama didžiausiu požeminiu tyrimų centru pasaulyje.
Keista anomalija, Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) užfiksuota dar prieš porą metų, patvirtinta. Tai ne klaida, o dar viena patikima nuoroda, kad egzistuoja platesnis pasaulis už Standartinio modelio (SM) kvantų mechanikos pasaulio ribų.
Kaip aksioma kartojama: Lietuva – lazerių šalis. Tačiau vis dar sunkiai suvokiama, kaip mūsų valstybė, būdama tokia maža ir neypač turtinga, tapo rimta aukštųjų technologijų rinkos dalyve ir išsikovojo aukštas pozicijas lazerių srityje visame pasaulyje. Lietuviški lazeriai naudojami Europos medicino...
Iki registracijos į tarptautinį Britų tarybos ir Vilniaus universiteto kartu organizuojamą mokslo komunikacijos konkursą „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) pabaigos liko mažiau nei dvi savaitės. Jau užsiregistravusiems ir dar svarstantiems tai padaryti siūlome išsamiau susipažinti su konkurso t...
Didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas sekmadienį vėl buvo paleistas po dvejus metus trukusių patobulinimų, kurie sudarys sąlygas fizikams tyrinėti dar netyrinėtus kampelius to, kas sudaro mūsų Visatą, įskaitant tamsiąją materiją ir antimateriją.
Po atnaujinimo paleidinėjamas Didysis hadronų greitintuvas (LHC) veikti pradės keliomis dienomis, o gal net ir savaitėmis vėliau nei planuota – viename iš šio greitintuvo elektromagnetų aptiktas trumpasis jungimas, rašo BBC.
Jos atrado pulsarus, pirmuosius tamsiosios materijos egzistavimo įrodymus, atliko pionieriškus darbus matematikos, radioaktyvumo, atomų branduolių dalijimosi, elastingumo ir kompiuterių programavimo srityse ir netgi sustabdė šviesą.
