Cassini

„Aš manau, kad yra šansas, jog egzistuoja gyvybė už Žemės ribų, nes mūsų planetoje nėra nieko unikalaus“, – pasakoja profesorius emeritas, buvęs NASA JPL direktorius Charles Elachi. Anot jo, nežemiška gyvybė gali slėptis net ir Saulės sistemoje.

Naujame Saturno palydovo atvaizde matosi, kad jo ledinis paviršius atsinaujina ne tiek pietų ašigalio rajone, bet ir toli šiaurinėse poliarinėse srityse.

Prieš penkiolika metų, 2005-ųjų sausio 14 dieną, zondas Huygens nusileido Saturno palydovo Titano paviršiuje; tai buvo, ir vis dar išlieka, tolimiausias sėkmingas nusileidimas ant dangaus kūno. Bet nusileidimas vyko ne visiškai taip, kaip planuota: pasiekęs Titano atmosferą, Huygens ėmė suktis į pri...

Jupiterio palydovas Europa dabar yra vienas pagrindinių taškų, kur mokslininkai tikisi rasti gyvybės. Taip DELFI pasakoja NASA ir Kalifornijos technologijų instituto profesorius Charlesas Elachi. „Žinoma, kad ten, kur yra vandens ir organinių medžiagų, atsiranda gyvybė kaip ją suprantame. Būtent tai...

Kosmosas – tai ne tik kažkas begalinio, kur nėra nei deguonies, nei garsų.

JAV planetologė Elizabeth Turtle birželio 26-ąją labai nudžiugo, sulaukusi skambučio iš NASA – tyrėjai buvo pranešta, kad buvo suteiktas leidimas įgyvendinti jos projektą pasiųsti bepilotę skraidyklę į Saturno didžiausią palydovą Titaną ir kad jam suteiktas beveik milijardo dolerių finansavimas.

Saturno žiedai suteikė mokslininkams informaciją, kuri pagaliau leido nustatyti, kiek trunka šios dujų milžinės diena.

Per trylika metų, kuriuos „Cassini“ zondas praleido Saturno sistemoje, pamatėme nemažų pokyčių planetos atmosferoje: šiaurinis pusrutulis, iš pradžių buvęs mėlynas, pagelto, o galiausiai netgi parausvėjo.

Plazmos bangos Saturno sistemoje juda magnetinio lauko linijomis, kurios jungia Saturną ir Enceladą kaip elektros grandinė. Toks atradimas padarytas išanalizavus Cassini zondo duomenis.

Pasaulio astronomai penktadienį atsisveikino su garsiuoju NASA kosminiu zondu „Cassini“, kuris buvo paleistas prieš 20 metų ir sukdamasis aplink Saturną pakeitė mūsų požiūrį į gyvybę kitose Saulės sistemos vietose. Beveik viskas, ką mes žinome apie Saturną, yra šios misijos nuopelnas.

Dešimtys sūkurių prie Saturno ašigalio, didesnių už Žemės žemynus. Vandens čiurkšlės iš Encelado ledynų, bylojančios apie gelmėse esančias hidrotermines angas. Sudėtingi cheminiai procesai Titane, galintys netgi duoti pradžią visiškai į žemiškas nepanašioms gyvybės formoms. Tai – tik keletas „Cassin...

Saulės masė yra 2×10 trisdešimtuoju kilogramų, arba 300 tūkstančių kartų daugiau, nei Žemės masė. Apskritai žvaigždžių masės siekia nuo 8 proc. iki daugiau nei šimto Saulės masių. Šiuos skaičius nustatyti prireikė ne vieno šimtmečio pastangų.

Kibernetinis zondas „Cassini“, dukart praskriejęs didelę neištyrinėtą sritį tarp Saturno ir jo žiedų, nieko joje neaptiko, pranešė NASA mokslininkai.

Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį.

Po to, kai lediniame Saturno palydove Encelade buvo aptikti organinės medžiagos pėdsakai, mokslininkai iškėlė daugybę hipotezių, kokia galėtų būti gyvybė po storu ledo sluoksniu, kur praktiškai nepatenka Saulės šviesa.

Balandžio 26 d. erdvėlaivis Cassini pradeda paskutinę savo misijos dalį - „Grand Finale“, kurios metu praskris tarp Saturno ir jo žiedų.

Ketvirtadienį, 21 val. Lietuvos laiku, NASA pradėjo pranešimą apie nežemiškus vandenynus. Paskelbta, kad Saturno palydovas Enceladas turi reikiamas sąlygas gyvybei, kaip ji yra suprantama Žemėje, palaikyti. Tai - 12 metų tyrimo rezultatas. Jupiterio palydove Europoje rasta vandens įrodymų.

NASA netrukus pradės savo pranešimą, kurį anonsavo iš anksto: laukiama naujienos apie nežemiškus vandenynus. Nors mokslininkai spėjo, kad veikiausiai išgirsime daugiau apie Saturno palydovą Enceladą, tai - ne vienintelis kandidatas pranešimui.

Beveik neabejotinai, gyvybės neatrado, bet ruošiamame NASA pranešime gali papasakoti šį tą įdomaus.

Balandį NASA erdvėlaivis „Cassini“ leisis į savo 126-ąją ir paskutinę misiją aplink Saturno palydovą Titaną.