„Creditinfo“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka sako, kad jau galima prognozuoti, kaip toliau vystysis ekonomika. Anot jos, ši ekonominė krizė bus kitokia nei per pandemiją – ji gali būti gilesnė.
Boguslavas Gruževskis
105 straipsnių
„Žiūriu televizorių, kol jie ten viršuje pjaunasi ir kaltų ieško, aš neturiu už ką duonos nusipirkti“, – taip augančią infliaciją ir valdžios lenktynes dėl siūlomų priemonių ją valdyti įvertino viena senjorė, kurios žodžius Delfi TV laidoje „Iš esmės“ perdavė Pagalbos namuose tarnybos vadovė Jūratė ...
Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, VU profesorius Boguslavas Gruževskis sako, jog prieš ginčijantis, kaip šiandien kompensuoti gyventojams smarkiai išaugusias kainas, pirmiausia dėmesį reikia skirti kainų kontrolei ir skaidrumui.
Vyriausybės siūlymai dalį gyventojų paliks be didesnių sumų: ekspertai vadina blogovės valstybe (189)
Uždirbantiems minimalią algą ir kiek daugiau, kitąmet žadama daugiau pinigų, tačiau numatyta, kad kišenės papilnės ne visiems. Kaip nurodoma teikiamame kitų metų biudžeto projekte, uždirbantiems daugiau nei 1 vidutinį darbo užmokestį didesnių sumų tikėtis nereikėtų – jiems pajamos nedidės.
Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) iškėlė diskusiją apie pensinio amžiaus vėlinimą Lietuvoje. Prognozuojama, kad ateityje norint užtikrinti pakankamas pajamas pensijoms, lietuviai turės dirbti iki 72 metų. Tačiau Lietuvos ekspertai nelinkę tikėti šiomis prognozėmis, esą yra ir kitų priemonių, ka...
Nedarbas piką gali pasiekti vasarą, bet didžiausias iššūkis bus išvengti ilgalaikio nedarbo spąstų, mano ekspertai. Be to, atsivėrus sienoms kyla rizika, kad grįžę lietuviai ir jaunimas emigruos. Tad, kaip pastebima, veiksmų imtis reikės greitai siekiant sudominti pasilikti žmones gyventi Lietuvoje.
Gruževskis 2021-iems paišo du scenarijus: galima emigracijos banga ir iki 20 proc. augantis nedarbas (237)
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis pateikia du scenarijus, kaip 2021 metais gyvens lietuviai ir su kokiais iššūkiais susidurs šalies ekonomika. Anot jo, šiai dienai pesimistinis scenarijus – realesnis, o jame – nedarbo augimas iki 20 proc., galima emigracijos banga, ...
Ekspertų akimis – du scenarijai Lietuvai 2021 metais: nuo emigracijos bangos iki pavydėtino atlyginimų augimo (10)
Nuo staigaus ekonomikos augimo su žaibiškai kylančiais atlyginimais ir grįžimo į gyvenimą prieš pandemiją, iki didelės emigracijos bangos ir daugiau nei 20 proc. augančio nedarbo bei ekonominės recesijos, – štai tokius galimus scenarijus ateinantiems 2021-iesiems Lietuvai ir jos gyventojams paišo ek...
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis sako, kad nepaisant ekonominio ir technologinio progreso, kurį pasaulio visuomenėms pavyko pasiekti, socialinės nelygybės lygis XXI amžiaus pradžioje yra didesnis nei XVIII amžiaus viduryje.
Dėl pandemijos sušvelnintos fiskalinės drausmės taisyklės naujajai koalicijai leis kurį laiką apeiti mokesčių sistemos modernizavimo klausimą, sako ekonomistas Vaidas Navickas. Jo manymu, paaiškėjus tikrajai konservatorių socialinei politikai, reikės spręsti, kuriuo keliu sukti: mokesčių didinimo ar...
Kai kurie ekonomistai sako, kad Vyriausybės planą skirti papildomas išmokas koronaviruso krizės metu gali veikti politiniai interesai artėjant Seimo rinkimams.
Neslopstant vidinei migracijai, kai gyventojai iš regionų keliasi į didmiesčius, darbdaviai suka galvą, kaip šią tendenciją bent kiek pristabdyti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, kurie sutiktų kurti gyvenimus toliau nuo didžiųjų šalies centrų. Ekspertas sako, kad pritraukiant žmogų dirbti svarbu ne...
Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (251)
Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado pajamas, ėmė atleidinėti darbuotojus, kiti – surado nišą ir darbo jėgos pritrūko. Kaip šis karantino laikotarpis pakeis darbo rinkos veidą, laidoje „Delfi 11” pasakojo darbo rinkos ekspertai.
Nors Lietuva siekia tapti gerovės valstybe ir geriausiu to pavydžiu laiko Skandinavijos šalis, tačiau, pasak ekonomistų ir sociologų, kol kas mums sukurti pavyko tik skandinaviškos gerovės trupinius.
Potencialius darbuotojus vertinant ne tiek pagal darbines kompetencijas ir įgūdžius, o pagal sunkaus gyvenimo paliktas žymes, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo prof. Boguslavo Gruževskio teigimu, brandinami sisteminiai skauduliai, kurie gali „išsiveržti“ ir sukelti nepataisomas pasekmes.
Ir apčiuopiama dalis darbdavių, ir nemažai darbuotojų Lietuvoje ieškančiuosius darbo vis dar linkę vertinti ne tik pagal tai, kas parašyta gyvenimo aprašyme (CV), bet ir pagal asmeninį gyvenimą. Etiketė „kitoks“ gali užkirsti kelią į darbo vietą net ir puikiam specialistui, jei jis bus augęs vaikų n...
Lietuvos ekonomika auga, darbdaviai kalba apie darbuotojų trūkumą, tačiau nedarbas šalyje didėja. Ieškant to priežasčių nurodomos ir dosnesnės nedarbo išmokos, ir imigracijos banga iš „trečiųjų šalių“. Vis dėlto pastarasis veiksnys galėjo paliesti tik tam tikrus sektorius.
Trečiadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad su prezidentu Gitanu Nausėda rado kompromisą dėl šalies vadovo pasiūlymų, kaip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skurdui mažinti, tačiau konkrečių mokesčių pakeitimų kol kas nekomentuoja.
Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis. Darbdavių atstovai tokią iniciatyvą sveikina, bet nesutaria, kaip plačiai jos turėtų būti taikomos.
Demografinė urbanizacija yra aktyvus reiškinys Lietuvoje, tačiau ekspertai pradeda pastebėti ir priešingą tendenciją – nemaža dalis didmiesčių gyventojų pradeda dairytis į regionus. Tokios krypties migracijai didelės įtakos turi įvairūs ekonominiai veiksniai.
