biologija

Pažangiausias mokslas rodo, kad evoliucinė istorija gali padėti suprasti mūsų prigimtį ir ateityje padės kovoti su nuožmiausiais žmonių sveikatos priešais – senėjimu ir vėžiu. Taip vadinamos „gyvosios fosilijos“ – organizmų rūšys, nesikeičiančios dešimtimis milijonų metų, padeda mums įminti, kokios ...

Genai mūsų organizme turėtų veikti kaip harmoningi orkestrai, tačiau atsitinka taip, kad pavieniai atlikėjai išsibalansuoja ir groja neharmoningai. Tai mums sukelia ligas. Šiuo atveju, orkestrą sudaro 40 trln. ląstelių, o mokslininkai kuria įrankius, kuriais galėtume kiekvieną ląstelę įvertinti atsk...

Baltymo struktūra – tarsi jo nuotrauka, leidžianti pažvelgti į molekulių pasaulį iš arčiau. O mokslininkams tenka nemažai padirbėti, kad tai pamatytų. Be baltymų struktūrų neišsiverčia ir bakterijų, ir priešvirusinių apsaugos sistemų tyrimai, kurių rezultatai jau apdovanoti Nobelio premija net du ka...

Džiugi žinia Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkių dr. Marijos Kataržytės ir dr. Tatjanos Paulauskienės sukurta biotechnologija naftos išsiliejimams jūroje neutralizuoti jau turi Europos Sąjungos (ES) patentą, išduotą „Europos patentų tarnybos“.

„Traversing European Coastlines“ (TREC/ „Žygis per Europos pakrantes“) – pirmoji visos Europos tarpdisciplininė ekspedicija, kurios tikslas – įvairiais lygmenimis, nuo molekulių iki bendruomenių, tirti pakrančių ekosistemas ir jų reakciją į aplinką.

Aštuonkojai mažai panašūs į žmones, jie – bestuburiai su aštuoniais čiuptuvais ir veikiau primena moliuskus ar sraiges. Nepaisant šios išvaizdos, aštuonkojų evoliucijoje išsivystė itin sudėtinga nervų sistemą su daug neuronų – tiek, kiek turi šunų smegenys. O tai nulemia ir neįprastą šių keistų gyvū...

Sintetinė biologija mokslininkams atveria visiškai naują pasaulį. Insuliną gamina molekuliniai fabrikai, šio mokslo pagalba kuriami nepriekaištingo mėsos skonio augaliniai mėsainiai, o ateityje į Žemę galės sugrįžti net dinozaurai. Ši mokslo šaka yra biologijos, fizikos, chemijos ir informacinių tec...

Tikriausiai esate girdėję faktą, kad žmonės senovėje tiek ilgai negyveno. Kartais net Holivudo komedijose kartojamas „pagyvenusių trisdešimtmečių“ motyvas, dažniausiai pabrėžiamas viduramžių kontekste. Bet ar tikrai žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja?

Birželio 9-ąją dalis abiturientų Lietuvoje laikė valstybinį biologijos brandos egzaminą. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šis egzaminas yra vienas iš tų, kurį šiemet pasirinko daugiau kandidatų nei pernai.

Šiandien vyko valstybinis biologijos brandos egzaminas, kurį pasirinko laikyti daugiau nei 6 tūkst. abiturientų. Tai yra šiek tiek daugiau, nei pernai metais. Nors ir egzamino rezultatai turėtų paaiškėti vėliau, bet „Delfi“ siūlo jau dabar pasitikrinti, kaip galėjo sektis laikyti šį egzaminą.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) absolventės, biologės Lauros Stukonytės interesų sritis – tikrai neeilinė. Viena iš nedaugelio jūrų žinduolių tyrinėtojų Lietuvoje domisi banginių populiacijomis ir prisidėjo prie jų tyrimų tolimosiose Azorų salose. L. Stukonytė sako, kad banginia...

Visi mes norime gyventi jaukiuose, šiltuose namuose, tačiau vieniems namų gražinimas, jaukaus interjero kūrimas, švaros palaikymas – tarsi pareiga, kitiems – galimybė išreikšti save, mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas. Štai prieš trejus metus į Lietuvą atvykusi iš Maskvos ir uostamiestyje įsikūrusi J...

Eteriniai aliejai esantys katžolėje, primena citrinos kvapą. Sodininkai sako, kad šis aromatas panašiai kaip ir valerijonas vilioja kates. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai nevisai atitinka realybę, nors mano sode pilna katžolių ir kaimynų katės dažnai svečiuojasi, bet ypatingo dėmesi...

„Čia yra miškas, o čia - peilis. Arba įeini į mišką ir priimi jo įstatymus bei gyveni pagal juos, spjauni į nesąmones, kurias tau aiškino mokykloje ... Arba geriau nužudyk save iškart. Bus lengviau... Čia visi vienas kitą ryja ir taip gyvena. Jie medžioja patys ir bėga nuo medžiotojo. Kartu pavyksta...

„Praktinė biologija yra įdomesnė už teorinę“, − sako buvusi biologijos ir chemijos mokytoja Eimutė Lučiūnienė. Prieš septynerius metus darbą vienoje Širvintų rajono mokykloje į žemdirbystės ūkį iškeitusi moteris palaiko glaudų ryšį su sostine. Kartu su vyru Giedriumi vieną kartą per savaitę ji prist...

Kretingos Pranciškonų gimnazijoje biologijos ir biotechnologijų mokanti Lina Jucytė teigia, kad niekada anksčiau nebūtų pagalvojusi apie mokytojo profesiją, tačiau atsidūrė kaip tik ten, kur nesitikėjo atsidurti. Kalbiname ją apie tai, su kokiomis problemomis šiandien susiduria mokytojai bei ko trūk...

Biologija – tai mokslas, kurio būdamas tarp keturių sienų niekaip neišmoksi. Tuo tikinti Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos biologijos mokytoja Rasytė Gaidienė kartu su moksleiviais dažnai laiką leidžia už klasės ribų ir aiškina, kodėl tai svarbu.

Kaip iš negyvosios materijos atsirado gyvybė? Gali būti, kad atsakymą jau atrado chemikai, dirbantys itin perspektyvioje supramolekulių chemijos srityje. Laidoje pasakosime apie molekulinių mašinų konstravimą ir Lietuvos chemikų bendradarbiavimą su gamta.

Mokslininkai visame pasaulyje ieško efektyvių būdų kovai su vėžinėmis ląstelėmis. Dar prieš penkerius metus niekur nematytos technologijos vėžio tyrimams šiandien jau naudojamos lietuvių mokslininkų.

Biologijos žinios – svarbi bendrojo išsilavinimo dalis. DELFI kartu su leidykla „Šviesa“ kviečia pasitikrinti, kaip gerai pažįstate aplinką, ir meta iššūkį, kurį nesunkiai įveiktų dvyliktokai, bet nežinia, kaip sektųsi jų tėveliams ar mokyklą jau baigusiems studentams.