Šiemet planuojamas beveik 140 tūkst. tonų kukurūzų grūdų derlius – didžiausias per kelerius pastaruosius metus, nes šia kultūra daugiau nei bet kada apsėta laukų.
Aušrys Macijauskas
129 straipsnių
Nors Lietuvos žemės ūkis gyvena ne pačius blogiausius laikus, tačiau ūkių mažėja, jie stambėja. Iš kitos pusės, galima įvardinti ir koks ūkis mūsų sąlygomis būtų idealus.
Nors buvo baimių, kad dėl kartais brangusių trąšų ir energetinių išteklių Lietuvos augalininkystės sektorius nugrims į nuostolius, tačiau taip nenutiko. Pelnas ne rekordinis, tačiau ir nemenkas.
Grūdų augintojai sako, kad javapjūtė šiemet labai sudėtinga, kai kuriuose regionuose vėluoja dešimt dienų, o kai kur – ir dvi savaites. Tačiau jų prognozės dėl derliaus dydžio išsiskiria – vieni teigia, kad jis nepasieks vidurkio, kiti prognozuoja didesnį nei vidutinį derlių.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas tvirtina, kad Lietuvos ūkininkai palaiko Ukrainą ir mano, jog Ukrainos grūdų praeitų metų derlių būtina išvežti kuo greičiau. Tačiau, jam abejonių kelia galimas grūdų transportavimo kelias per jūrą.
Lietuviams javapjūtė klostosi netradiciškai. Liepos 12 d. po liūčių praradome gana daug derliaus, supirkimo kainos jau keletą mėnesių leidžiasi žemyn.
„Ūkininkas – toks žmogus: vis tiek ką nors padarys, kad išgyventų“, – sako Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė, paklausta, ar šiemet pavyko pasirūpinti pašarais. Nors brango visos žaliavos ir trąšos, pieno supirkimo kainos beveik nekilo, ūkininkai įsitikinę – Lietuvos d...
Pirmieji grūdai jau elevatoriuje, tačiau tai kol kas simboliniai, nelemiantys javapjūtės sėkmės, kiekiai. Jei nepliaups lietus, masinė javapjūtė prasidės kitos savaitės pabaigoje.
Ūkininkai baiminasi, kad ukrainietiški grūdai, kuriuos iš šios šalies stengiamasi išvežti bet kokia kaina, nes daliai Afrikos valstybių gresia badas, rinkoje gali sukelti neprognozuojamas pasekmes. Tiesiog tai tarsi užtvenkta upė ir nežinia, kokios bus pasekmės, jei užtvanka nekontroliuojamai grius.
Nors šiemet pavasaris užsitęsė ir buvo šaltas, o vėliau kamavo sausros ir liūtys, grūdininkai 2022 metų derlių prognozuoja neblogą, gal kiek mažesnį nei pernai, nors apsėti ir didesni plotai. Tačiau kur kas smarkiau augs kainos – labiausiai laukiama žinių, kaip grūdus pavyks išvežti iš Ukrainos – nu...
Ūkininkai dalinasi iššūkiu, skirtu ir aplinkos ministrui: jis mano, kad tai – pavojingas elgesys (1)
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, siekdamas įrodyti, jog augalininkystės sektorius jau tvarus ir nekenkia aplinkui, viešai atsigėrė iš per jo laukus tekančio melioracijos griovio.
Lenkija, pirmoji ES, sugebėjo iškovoti, kad ūkininkams būtų mokamos kompensacijos už pabrangusias trąšas, tačiau lietuviai šiuo keliu eiti neketina. Pasirinktas lengvatinių paskolų kaip pagalbos kelias.
Iki 1200 eurų už toną išaugusios azotinių ir kitų trąšų kainos atnešę naują tendenciją – ūkininkai, kurie jas buvo įsigiję sąlyginai pigiai rudenį, nusprendė laukus tręšti mažiau nei reikalauja technologijas, o likučius kiek pigiau nei prašo prekybininkai parduoti kolegoms.
Rusijai užpuolus Ukrainą prekybos centruose iš lentynų dingsta ne tik druska, bet ir žuvies bei mėsos konservai.
Lietuvos ūkininkai sako, kad šis sezonas bus gana įtemptas. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje įnešė daugiau nežinomųjų ir šiaip gana didelėje nežinomybėje.
Nuo seno žemė ūkininkui buvo maitintoja, kovose dėl jos brolis brolio negailėdavo. Tačiau dabar žemdirbiams kelia nerimą tai, kad į ją pradeda pretenduoti vis daugiau galingų įmonių ir institucijų.
Jei po naktinio šalčio ryte neužkuriate automobilio ar traktoriaus, neskubėkite keikti vien tik klimato. Iš dalies kalti ir įvairūs mūsų degalų sudėtį reglamentuojantys teisės aktai. Tiksliau reikalavimas dyzeliną skiesti biopriedais.
Nors ūkininkai kartais pajuokauja, kad ašaros ir skundai, kaip sunku gyventi, būtini jų versle, statistika rodo ką kita. Tinkamai tvarkomi ūkiai gali būti puikus pragyvenimo šaltinis.
Įvertino paruoštą planą Lietuvos žemės ūkiui: nuo džiaugsmo iki galvojimo, iš kur paimti pinigų išlikimui (21)
Žemės ūkio ministerija pristatę naują strategiją, pagal kurią teks gyventi ir dalinti pinigus kelerius ateinančius metus.
Lietuvos žemės ūkio ateitis kaitina aistras, skirtingoms interesų grupėms vis nesutariant dėl vieningos krypties. Nors dažnai nuomonės išsiskiria, kalbantis ir siekiant kompromisų bendrą poziciją galima rasti.
