36 straipsnių
Drauge su Novackiu Irina ėmėsi iniciatyvos atkurti ukrainiečių sakralinio liaudies lėlių teatro vertepo (lietuviškas analogas – „Šėpos“ ar prakartėlės teatras) tradiciją. Įdomu priminti, kad jų vertepas buvo parodytas ir Vilniuje, tiesa, prisidengus sąmoningai menkai reklamuotu garsiojo Dmitrijaus P...
Lietuvoje sninga! Sniego žaidimai ir jo gausa miesto erdvėje ne tik pakeitė vaizdą pro langą, peizažą, bet ir įnoringai performavo architektūrą, ypač puošmenų detales, proporcijas, ritmiką...
Nors Juozas Miltinis prieš metus jau buvo pašalintas iš teatro vadovo pareigų, paradui tebevadovavo. Beje, ir savo spektaklius prižiūrėjo iki pat 1993-iųjų. Kitaip būtų sunku ir įsivaizduoti.
Bet šįkart kioske, įkurdintame Rotušės aikštės viduryje, pagrindinė ir puikiausia „prekė“ – pati kiosko kasininkė, pardavėja, kurią vaidina, o gal tik nuduoda, kaip sakydavo pirmieji mūsų teatro recenzentai, nepakartojama Eglė Mikulionytė.
Sovietmečiu, kai visa Šventoji buvo laukinė, įmonėms buvo leista ant upės kranto statytis tipinius medinius namelius be jokių patogumų. Buvo ir Teatro draugija įsikūrusi „Žaldokynės“ stovyklą netoli Beždžionių tilto. Tankiai ten atostogaudavom. Bendro skurdo fone mielai ten apsistodavo visa teatralų...
Dovydas Judelevičius buvo kiek vyresnės kartos žmogus, bet nedvejodama galiu jį pavadinti savo bičiuliu. Iš arčiau susipažinom prieš pusę amžiaus Teatro draugijoje (sąjungos dar nebūta), drauge važiuodavom į teatro festivalius, dalyvaudavom spektaklių peržiūrose, aptarimuose, kur mus akylai stebėjo ...
Ta erdvė, natūralu, daugeliui žiūrovų turėjo kur kas didesnį poveikį už spektaklį, todėl nespėjau įsižiūrėti į veiksmą turėjusias prisodrinti instaliacijas. Stikliniai gaubtai, šviesa – kas ten? Vien jau laikymasis turėklų, kuriuos nuo 1905 metų lietė tūkstančiai kalinių ir jų sergėtojų rankų (beje,...
Liepos pabaigoje Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta Baltijos šalių simbolizmo dailės paroda keistu pavadinimu „Laukinės sielos“, prieš porą metų eksponuota Orsė muziejuje Paryžiuje (Osvaldo Daugelio siūlytos „Nesutramdomos sielos“ būtų buvęs taiklesnis pavadinimas). Įdomu būtų palyginti trijų...
Atrodo, kad Vilniaus merijos kultūrininkai azartiškai, bet nelabai sėkmingai ėmė lošti kauliukais: koks iškris – taip ir bus. Andai buvo išmesta tramvajaus idėja, paskui – netgi metro, bet kaip buvo duobėtos gatvės ir šaligatviai, taip ir liko. Pernai kautasi dėl paminklo tautos kovų už laisvę aukom...
Neringa ruošiasi tapti Lietuvos kultūros sostine. Nelengva tai daryti po karantino, kuris, šiaip ar taip, buvo sustabdęs laiką ir darbus. Neseniai rašiau, kad vietoj kultūros centro „Agila“ tebežioji duobė, bet po kelių dienų aplink duobę ėmė krutėti darbininkai, besirengią įgyvendinti paskutinį kar...
Vienas ryškiausių ekspozicijos akcentų – palyginti neseniai muziejaus įsigytos pasaulinio garso fotografo ir dailininko Man Rayaus fotografijos. Kauno litvakų sūnus gimė Pensilvanijoje XIX a. pabaigoje ir gyveno ilgą turiningą gyvenimą. Didžiąją gyvenimo dalį mokėsi ir gyveno Paryžiuje, kūrė žymių ž...
Jaudina ir Eimunto repeticijų dienoraštis po stiklu vienoje iš saliukių, ir senų lietuviškų geldų pulkelis, „Otele“ vaizdavęs Venecijos flotilę ir kėlęs asociacijų su jūros bangomis, su teliūškuojančiais kanalais, gondolom. Tie daiktai kartais atrodo lyg pasakų elementai, kur daiktas gali padaryti s...
Kokie skirtingi dailininkai Leonas ir Linas, tėvas ir sūnus Katinai. Kiekvienas atspindintis savo laiką, savo kartos gyvenimo spalvas ir nuotaikas. Susitaikymą ir nesusitaikymą. (Įdomu šioje parodoje matyti tėvo tapytą lietuvaitę tautiniu kostiumu (žmonos portretas), sėdinčią po medžiu rugių lauke, ...
Karantino laikais mūsuose stengiamasi namie užsidariusiems žmonėms suteikti kuo daugiau įspūdžių ir galimybių kitaip dalyvauti visuomenės gyvenime. TV ekranuose rodomi spektakliai, išskleidžiamos vienoj ar kitoj galerijoj parengtos, bet neapžiūrėtos parodos.
Lietuvoje paskelbtas karantinas daug ką pakeitė mūsų gyvenime ir įprastinėje aplinkoje. Laikas ėmė judėti daug lėčiau ir ramiau.
Nežinau ir nepajėgiu iki galo išsiaiškinti, kam kilo idėja siūlyti ar priimti teatrų pasiūlymą užsakinėti konkretiems kritikams recenzijas, o paskui ir remti „Menų faktūros“ redakciją, galėsiančią padidinti tų kritikų honorarus. Va tai tau! Skaitydama internete Scenos meno kritikų asociacijos narių ...
