ateitis

Žingsnis link ateities – 3D spausdintuvu atspausdintos veganiškos lašišos jau galima rasti Austrijos prekybos centrų lentynose.

2016 m. lietuvių startuolis „Ovoko“ sukūrė platformą, kurioje prekiaujama naudotomis automobilių dalimis. Praėjusiais metais jis pritraukė net 14 mln. eurų investiciją. Kaip lietuviams pavyko prikalbinti vyrišką auditoriją naudotis šia platforma, ką jau pavyko pasiekti ir gal tai bus kitas Lietuvos ...

Žinant, kaip greitai vyksta technologijų pažanga, žvelgiant į ateitį nesunku įsivaizduoti skraidančius automobilius ar turistines keliones į kosmosą. Tačiau prieš kelis dešimtmečius net tokie dalykai, kaip vaizdo skambučiai ar hologramos atrodė kaip neįtikėtinas dalykas. Vis dėlto, kai kuriuos šiuol...

Gegužę Vilniaus universitetas (VU) pasirašė sutartį su Poznanės superkompiuterių ir tinklų centru (PSNC) – pirma institucija Vidurio Europoje, prisijungusia prie IBM kvantinio tinklo. Šis bendradarbiavimas VU ir nacionaliniu mastu suteikia infrastruktūrą akademinei bendruomenei naudotis kvantinėmis ...

Ilgas įkrovimo laikas ir stotelių trūkumas yra vienos pagrindinių priežasčių, atbaidančių nuo elektromobilio įsigijimo. Tačiau startuoliai, ieškantys tokių ir panašių problemų sprendimų, teigia, kad elektromobilių įkrovimą reikėtų keisti iš esmės. Anot jų, elektromobilių akumuliatorių keitimas ir be...

Dirbtinis intelektas (DI) įsiveržė į mūsų gyvenimą ir jame žaibiškai plinta. Prasidėjo viešos ir neviešos diskusijos apie DI švietime, mene, teisėsaugoje, politikoje ir – kaip tokių diskusijų tąsa – svarstymai apie DI etiką, filosofiją ir t. t. Pasigendu vienos srities diskusijų – apie DI ir kalbą.

Labai tikėtina, kad 2050 m. aš jau būsiu miręs. Bet jeigu taip nenutiks, tai galėsiu piktdžiugiškai kikenti prisimindamas, kaip 2023 m. valdžia išleido 455 tūkst. eurų mano ir kitų mokesčių mokėtojų pinigų niekam nereikalingai valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2050“ sukurti.

Savaitgalį Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto iniciatyva vyko pasaulinis parlamentinis kongresas „Pasaulio ateitis“.

Laida „Ateitis dabarčiai“ kalba apie socialinius tinklus. Tikime, kad jais naudotis yra nedrąsu, kai iki galo nežinome, kaip tai daryti, ar mums trūksta informacijos. Nors socialiniai tinklai yra pakankamai saugūs – tačiau reikia nepamiršti, jog galime susidurti ir su netikra informacija, plintančio...

Žmonės nuo Romos imperijos laikų žinojo, kad būdami apsvaigę esame labiau linkę sakyti tiesą. Iš to ir kilo tiesos serumo idėja. Tiesos serumu vadinamos įvairios „protą keičiančios“ medžiagos, kurios, kaip manoma, gali padaryti mus nepajėgius meluoti. Tačiau iš tikrųjų nė viena medžiaga nėra tokia s...

Maisto tabletės, skraidantys automobiliai ir bazės Mėnulyje skamba viliojančiai, tačiau realybė tikriausiai nebus tokia įdomi. Manoma, kad 2035 m. pasaulis bus labai panašus į dabartinį. Kai kurių naujovių net nepastebėsime, o kitos visiems laikams pakeis mūsų gyvenimą.

Šiandien labai svarbu susidėlioti savo ateities arba naujovės planą, strategiją ir rimtai, atsakingai nusiteikti to laikytis ilgesniame laiko periode.

Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai ketina pasiūlyti nesunkiai įvaldomą sąsają, leidžiančią sugeneruoti ateities prognozes, paremtas per tam tikrą laiką sukauptais duomenimis. Mus domina kuo įvairiausios žinios apie ateitį – rytojaus oras, akcijų rinkos dinamika, numatomi išpardavi...

Siaučiant karui Ukrainoje, žmonės susiduria su sustiprėjusia psichologine įtampa, kuri paliečia visas amžiaus grupes. Stresas ir nerimas dėl ateities, saugumo gali sukelti nemigą, apatiją ką nors veikti, net sukelti sveikatos problemų. Kaip šioje situacijoje galėtų padėti vadovas, kolegos?

Kaip maitinsimės 2030-aisiais? Ar dirbtinis intelektas parinks patiekalus už mus, atsižvelgdamas į tai, kiek kalorijų išeikvojome? Kaip kovosime su maisto švaistymu?

Wolfas Messingas – didis aiškiaregis ir ekstrasensas. Jis skaitė žmonių mintis, numatė jų ateitį, pavergė juos pagal savo valią, gebėjo „mirti“ ir atgimti. Jis tiksliai numatė, kada prasidės Antrasis pasaulinis karas. Žinojo, kad Hitleris baigs gyvenimą savižudybe. Taip pat tiksliai žinojo Stalino i...

Kaip galėtume apsaugoti biologinę įvairovę ir išsaugoti ekosistemines paslaugas? Paprasto sprendimo nėra, tačiau žymūs futuristai Peteris H. Diamandis ir Stevenas Kotleris pristato penkis veiksmus, kurie gali padėti pakeisti padėtį.

Veido išraiška, rankų gestai, akių žvilgsnis, balso tonas, galvos judesiai, kalbos dažnis ir trukmė – visa tai teikia daug informacijos apie mūsų emocijas. Sujungus naujos kartos jutiklius su giluminio mokymosi technikomis, galima pastebėti šiuos signalus ir panaudoti juos mūsų nuotaikai analizuoti.

Dronų žudikų spiečiai, vaikščiojantys robotai, kuriuos nuotoliniu būdu valdo žmonės. O gal mechaniniai įrenginiai su dirbtiniu intelektu, biorobotai-humanoidai ar net „nematoma“ kovinė technika, stebėjimo prietaisuose besitransformuojanti iš lengvojo automobilio į pagrindinį kovos tanką? Kokie bus a...

Dirbtinis intelektas artimoje ateityje dar labiau pakeis mūsų apsipirkimo įpročius. Žymūs futuristai Peteris H. Diamandis ir Stevenas Kotleris prognozuoja, kad prekybos centrai gali išnykti.