74 straipsnių
Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą. Tiria už Žemės ribų esančių dangaus objektų, sandarą, kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes, padėtį danguje, judėjimą.
Šių metų liepą dangus pasauliui dovanoja seniai matytą reginį. Neseniai atrasta kometa „Neowise“ tapo viena ryškiausių pastaraisiais dešimtmečiais. Tokios ryškios kometos Lietuvoje nematėme bent 23 metus. Net jei naktimis po dangaus skliautą niekada nesidairote, artimiausiomis savaitėmis „Neowise“ a...
Kelionės į kosmosą darosi vis pigesnės ir lengviau prieinamos, tad vis daugiau valstybių nori, kad pakeltume akis į dangų – ir nukreiptume žvilgsnius tolyn nuo prieštaringai vertinamų įvykių Žemėje.
Įvykdyta labiausiai per visą dešimtmetį ar net daugiau laukta kosminė misija.
Tycho Brahe – vienas iškiliausių astronomų. Šis 1546–1601 metais gyvenęs danų didikas buvo labai įdomi asmenybė. Jis plika akimi stebėjo žvaigždynus, jų judėjimą, aprašė kometas. Tačiau verta pakalbėti ne tik apie jo mokslinius pasiekimus, bet ir beprotiškus gyvenimo faktus: metalinę nosį, augintinį...
Kol kiti nerimauja dėl ekonomikos nuosmukio ir rinkų kritimo, Elonui Muskui didžiausią rūpestį kelia tai, kad jo raketų kompanija „SpaceX“ gali nespėti įvykdyti savo pagrindinės misijos – nuskristi į Marsą – prieš jam numirštant.
Netrukus galime sulaukti atsakymų.
Fizinių ir technologijos mokslų centre su teorinės astrofizikos mokslų daktaru Kastyčiu Zubovu susėdome pasikalbėti apie mokslo populiarinimą, juodąsias skyles ir mokslininko astrofiziko kasdienybę.
„Blogų dalykų, kurie gali nutikti“ sąraše masyvūs Saulės plazmos pliūpsniai – greičiausiai nekasdienės svarbos reikalas, atsiduriantis kažkur tarp nesuvaldomai šylančio klimato ir sojų pieno trūkumo biuro šaldytuve.
Astronomijos profesorius emeritas Jamesas Kaleris gimė po Ožiaragio ženklu, tačiau Saulė tuomet buvo... Šaulio ženkle.
Naujame Jungtinių Valstijų gynybos biudžete su Kongreso palaiminimu atsirado labai svarbus ir įdomus punktas – šeštosios šalies ginkluotųjų pajėgų šakos arba Jungtinių Valstijų kosmoso pajėgų įsteigimas. Sprendimas labai aiškiai iliustruoja nenumaldomai spartėjančią kosmoso erdvės militarizaciją, ir...
2020 m. kosminių misijų tikslai – tiek tyrinėti Marsą, tiek ginti Žemę.
Vienas iš teorijos apie Mėnulio sąmokslą šalininkų 2002 m. paklausė Apollo 11 astronauto Buzzo Aldrino, ar jiedu su Armstrongu tikrai išsilaipino Mėnulyje, gal viskas buvo tik suvaidinta pagal fantasto Arthuro C. Clarke’o parašytą scenarijų. Kad abejonės išsisklaidytų, reikalavo padėti ranką ant Bib...
Franzas von Gruithuisenas yra mokslui didžiai nusipelnęs žmogus. Jo sukurti prietaisai iki šiol naudojami medicinoje. Tai jis pirmasis iškėlė hipotezę, kad Mėnulio krateriai buvo sukurti meteoritų smūgių. Ir jis pirmasis pamatė žiburius Veneroje. Būtent šio mokslininko vardu pavadintas Gruithuiseno ...
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir...
Į labiausiai izoliuotą pasaulio miestą NASA priviliojo vaizdo įrašas su mojuojančiu robotu.
Lietuvos dangaus fotografų grupei „SkyChasers LT“ pavyko užfiksuoti Lietuvoje itin retai pastebimą reiškinį „Steve“ (angl. Strong Thermal Emission Velocity Enhancement).
Žmonės tiki pseudomokslinėmis teorijomis, tačiau abejoja moksliškai patvirtintais faktais, nes tai labiau atitinka jų pasaulėžiūrą. Taip DELFI.lt pasakoja garsus mokslo populiarintojas ir „YouTube“ žvaigždė Scott Manley.
Praėjusią naktį galėjome stebėti Mėnulio dalinį užtemimą. DELFI kviečia pasigrožėti skaitytojo užfiksuotais kadrais.
Dėl gravitacinių bangų astronomijos mes geriau suprantame, kas atsitinka, kai susiduria dvi juodosios skylės. Tačiau dabartinės technologijos leidžia glaudžiai besisukančias juodąsias skylės aptikti tik prieš pat jų sutriuškinimą. Dar visai neseniai mokslininkai galėjo tik spėlioti, kas vyksta iki j...
Dvinarės žvaigždės mirtis – ne pats ramiausias reikalas. Jos drioksteli ir išsiveržia, išsjaudamos išorėn vidinę medžiagą ir išspinduliuodamos radiaciją per elektromagnetinį spektrą į kosmosą, rašo sciencealert.com.
