Astronomija

Dažnas žmogus, paklaustas kiek toli gali pamatyti, turbūt įvardins vos kelių metrų nuotolį. Dalis pasakys kažką apie keletą kilometrų, maždaug tiek, kiek toli yra horizontas, matomas stovint ant lygios žemės. Galbūt paminės Mėnulį, o gal ir žvaigždes.

Rugpjūčio 7 d. vakare įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. Pilnas Mėnulis tą vakarą Vilniuje tekės 20:56 val. pietrytinėje horizonto pusėje, Ožiaragio žvaigždyne, su jau užtemdytu apatiniu dešiniuoju kraštu.

Astronomai pirmadienį ruošiasi stebėti vieną iš įdomiausių šių metų dangaus reiškinių – Merkurijaus tranzitą, kai ta mažytė planeta atsidurs tiksliai tarp Žemės ir Saulės; taip nutinka tik keliolika kartų per šimtmetį.

Johnas Dee yra vienas paslaptingiausių ir prieštaringiausiai vertinamų veikėjų mokslo istorijoje.

Nedaug kas žino, jog mūsų Žemėje stūkso kalnas aukštesnis net už Everestą, o ant to kalno vakarop automobiliais plūsta smalsuoliai ketinantys pasigėrėti ne tik rožiniais saulėlydžiais virš debesų, bet ir žvaigždėmis. Mauna Kea – tai neveikiantis ugnikalnis Havajų saloje, aukščiausias taškas JAV (4,2...

Trumpėjant dienoms rugpjūčio dangus puošis vis tankesniu žvaigždžių šydu. Temstant aukštai virš galvos įsižiebs ryški Vega, o virš vakarų horizonto išryškės Jaučiaganio žvaigždynui priklausantis Arktūras. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne švytės Kapela. Pietryčiuose aukštai iškilęs spindės ...

Kastytis Zubovas – astrofizikas teoretikas, išsilavinimą įgijęs Lesterio universitete, šiuo metu dirba Lietuvoje. Jaunasis mokslininkas yra garsaus visame pasaulyje rašytojo Džono Tolkino gerbėjas.

Vasario 17-18 d. nemaža dalis astronomijos entuziastų susiruošė stebėti didžiulio asteroido 2000 EM26 priartėjimo prie Žemės tiesioginę transliaciją internete. Tačiau juos apstulbino netikėtumas: 270 m skersmens asteroidas stebėjimo objektyvuose nepasirodė, nors pro Žemę turėjo praskrieti tik per 8,...

Nors spalio vakarais dar kulminuos didysis Vasaros žvaigždžių trikampis, sudarytas iš ryškių Vegos, Altairo ir Denebo, žvaigždžių priklausančių Lyros, Erelio ir Gulbės žvaigždynams, tačiau jau paryčiais jas keis ryškiausios žiemos žvaigždės

Savaitgalį Rusijos astronomų atrastas asteroidas, kaip paaiškėjo, buvo ne toks mažas, ir praskriejo visai ne taip arti Žemės, kaip kad buvo apskaičiavę Šternbergo valstybinio astronomijos instituto tyrėjai, skelbia Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų tyrimų centras. Pasirodo, apsirikta du...

Paprastai manoma, jog iki švietimo epochos žmonija tikėjo tuo, jog Žemė yra plokščia, kad iki Koperniko visi tikėjo jog Žemė yra visatos centras, bet ar išties taip buvo? Pabandykime kartu pažvelgti į astronomijos istorijos senovę.

Profesionalai, mėgėjai ir pradedantys dangaus stebėtojai gali balandį gali drąsiai dairytis į dangų: čia įvykių netrūks.

Kovo 20 dieną 13 val. 02 min. Saulė kirs dangaus pusiaują, įvyks pavasario lygiadienis. Tuomet visoje Žemės planetoje, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas trumpam susilygins ir bus 12 val. Ši diena šiauriniame Žemės pusrutulyje laikoma astronominio pavasario pradžia. Tai ne viskas....

Kodėl vasarą dienos ilgos, o žiemą anksti temsta ir ateina naktis – turbūt galėtų paaiškinti ir mokyklinukas. Tačiau, kokiu rimtu dienos trumpėja ir ilgėja? Nuo ko tai priklauso?

Čeliabinsko apylinkes Rusijoje vasario 15 d. sudrebinęs ir daug žalos pridaręs masyvaus meteorito sprogimas bei tos pačios dienos vakarą labai arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 DA14 akivaizdžiai visiems priminė, kad gyvename kosmose, ir kad jame vykstantys reiškiniai gali turėti ir turi tiesiog...

Ne vienas vilnietis trečiadienio rytą galėjo nustebti pažvelgęs į rytinį sostinės dangų. Ten lyg niekur nieko dešinėje tikrosios saulės mirgėjo ir kita, tik mažesnė.

Majų pranašystė, gruodžio 21 dieną skelbianti pasaulio pabaigą, sukėlė pirkimo ir slėpimosi „mistiniuose“ kalnuose paniką, tačiau Vatikano astronomas šią prognozę atmeta, rašo „The Telegraph“. Vatikano dienraščio pirmajame puslapyje Jose Gabrielis Funesas savo straipsnyje „Pabaiga neartėja – bent ja...