Astronomija

Jau visai netrukus, balandžio 8 dieną, Žemės gyventojai galės stebėti įspūdingą astronominį reginį.

Nežinau, kaip jūs, bet kai aš mokiausi mokykloje, man atrodė, kad Lietuvoje astronomų nėra, kad jie darbuojasi kažkur Amerikoje, na, geriausiu atveju Vokietijoje. Todėl, kai įstojau į Fizikos fakultetą, man tapo dideliu atradimu žinia, kad ir Lietuvoje yra atliekami astronominiai tyrimai.

Asteroidas, kodiniu pavadinimu 2024BJ, netrukus praskries pro Žemę arčiau nei yra Mėnulis.

Kas galėjo būti Betliejaus žvaigždė? Per daugelį metų mokslininkai iškėlė nemažai versijų, bandančių paaiškinti šį svarbų Kalėdų istorijos momentą.

Gyvybė Žemėje užsimezgė sąveikaujant vis sudėtingesnėms molekulėms. Jų pirmtakai greičiausiai Žemę pasiekė iš kosmoso, bet vis dar nežinia, kaip ir kur tiksliai jie formavosi.

Lapkričio 15 dieną japonų astronomas Kunihiko Suzuki užfiksavo, kaip į Saulės sistemos dujinį milžiną – Jupiterį – rėžėsi didžiulis kosminis objektas.

Moderni astronomija prasidėjo prieš keturis šimtmečius, kai Galilėjas pažvelgė į dangų pro teleskopą. Dar griežčiau žiūrint, jos pradžia galime laikyti XIX amžiaus mokslo pažangą, kai žmonės pažino elektromagnetinių bangų spektrą už regimosios šviesos ribų bei sukūrė prietaisus, galinčius fiksuoti į...

Prieš daugiau nei 10 metų didmiesčio šurmulį į gyvenimą šimtametėje sodyboje išmainę Vida ir Simas Šatkauskai vienkiemyje įkūrė Garsios tylos observatoriją. Šiandien į ant kalno stūksančią „Garsios Tylos Observatoriją“ plūsta astronomijos entuziastai ir smalsuoliai, kurie nori daugiau sužinoti apie ...

1181 metais Kinijos ir Japonijos žvaigždžių stebėtojai danguje pastebėjo šį tą neįprasto – keistas šviesulys buvo matomas 6 mėnesius, o tada dingo. Dabar mokslininkai mano, kad pagaliau žino, kas tai galėjo būti.

2017 metų rudenį žmonija susidūrė su iki šiol nematytu reiškiniu: naudodamiesi Havajuose esančiu teleskopu astronomai aptiko objektą, dar niekad nematytą mūsų nakties danguje. 1I/2017U1 – taip oficialiai yra žinomas šis objektas. Iš pirmo žvilgsnio objektas atrodė kaip asteroidas, bet elgėsi lyg kom...

Pastaruosius du dešimtmečius Johnso Hopkinso universitete Baltimorėje dirbantis astronomas Alexanderis Szalay padėjo kurti detaliausius iki šiol žinomus kosmoso žemėlapius. Duomenų jis sėmėsi iš 2000 m. pradėto projekto „Sloan Digital Sky Survey“. Iki šiol projekte ištirtas trečdalis dangaus skliaut...

Kviečiame skaitytojus pailsėti nuo kasdienybės problemų ir patikrinti savo žinias. Jūsų laukia 10 klausimų iš įvairių sričių: nuo astronomijos iki istorijos. Sėkmės!

Vyriausiasis SETI instituto astronomas Sethas Shostakas yra pasiryžęs lažintis, kad nežemišką gyvybę surasime dar iki 2036 metų.

Jei misija pasiseks, Mėnulio uolienų mėginiai, po 40 metų pertraukos, Žemę turėtų pasiekti gruodį.

Po ketverių metų žmonės turėtų sugrįžti į Mėnulį. Ir ne tik sugrįžti, bet rengti nuolatines misijas, greičiausiai net ir įkurti nuolat gyvenamą tyrimų stotį. Tokie planai atveria naujas mokslinių tyrimų perspektyvas.

Per nepilnus ketverius metus, nuo 1969-ųjų iki 1972-ųjų, net šešios Apollo misijos nusileido Mėnulyje. Ir tuo viskas baigėsi. Nuo paskutiniojo nusileidimo praėjo jau 47 metai, ir kol kas nelabai kas ruošiasi vėl pakartoti tokius skrydžius, ką jau bekalbėti apie pilotuojamas misijas į Marsą ir kitur....

„Trys viename“ – taip galima pajuokauti apie mokslininką Vytautą Stankų iš KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto, kuris gyvenime atsidavęs trims aistroms – fizikai, astronomijai ir muzikai. Šios aistros V. Stankų nuveda ir minties viražais, ir ant scenos, ir nuotykių keliais – štai vienas jų nu...

Sako, kad gražiausius dalykus šiame pasaulyje galima pamatyti anksti ryte, kai gamta dar tik bunda. Ir iš tikrųjų, kas gali būti gražiau už nuostabiąją meilės deivę Venerą, į kurią akies krašteliu akimirkai galima žvilgtelėti vos tik pradėjus brėkšti. Kadangi aušti pradeda maždaug valanda iki pateka...

Rugpjūčio 19 – liktą dieną sukanka šešiasdešimt metų po to, kai į kosmosą iškeliavo žymi šunų porelė Belka (Baltutė) ir Strelka (Strėlytė). Jų kelionė tapo žymi visame pasaulyje, o svarbiausia – ji padėjo ir pamatus pirmiesiems žmogaus skrydžiams į kosmosą.

Prieš maždaug 3,5 mlrd. metų sąlygos Žemėje ir Marse buvo panašios. Abi planetos turėjo tankias atmosferas ir skysto paviršiuje susikaupusio vandens. Kitaip tariant, sąlygos abiejose planetose buvo tinkamos gyvybei. Vienoje iš jų gyvybė buvo. Kada tiksliai Žemėje atsirado biologinės būtybės, neaišku...