astronomai

Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose kartais išmeta čiurkšles. Čiurkšlė išsidriekia labai toli, tad ir matoma gali būti iš labai toli.

Lietuvos astronomai kartu su Europos kosmoso agentūros specialistais ketina sudaryti itin tikslų, trimatį mūsų Galaktikos žvaigždėlapį. GAIA palydovas leis astronomams inventorizuoti milijardą žvaigždžių ir geriau suprasti, kaip ir kodėl susiformavo mūsų Galaktika.

Antradienį astronomai atšventė didžiausio pasaulyje radijo teleskopo – „Atacama Large Millimeter Array“ (ALMA) – sukonstravimo pabaigą. ALMA observatorija įsikūrusi atokioje Atakamos dykumos vietoje šiaurinėje Čilės dalyje 5 tūkst. metrų virš jūros lygio. Šioje vietovėje dėl sausumo ir aukščio sukur...

Nuotraukos, kurias Čilės Atakamos dykumoje padarė Europos pietinės observatorijos (ESO) Labai didelis teleskopas (Very Large Telescope, VLT), atskleidė reiškinį, kurį astronomai vadina „dangaus brangakmeniu“. Įspūdingos nuotraukos su planetiniu ūku, kurio forma primena sužadėtuvių žiedą su deimantu,...

Sausio vakarais virš rytų horizonto teka pačios ryškiausios žiemos žvaigžės. Tuoj po Saulės laidos palei rytų horizontą žvilgsnį patrauks ryškių žvaigždžių trikampis – tai spindės dvi ryškiausios Dvynių žvaigždyno žvaigždės – Kastoras (aukščiau) ir Poluksas (žemiau), o į dešinę nuo jų tviskės itin r...

Astronomai sekmadienį paskelbė pirmą kartą pamatę dujines gijas, kurios, teoriškai, „laiko“ Visatą sudarydamos tarsi „kosminį tinklą“.

Astronomams pro optinio teleskopo objektyvą tiesiogiai pavyko įžiūrėti ir nufotografuoti labai tolimą egzoplanetą, informuoja „UniverseToday.com“. Toji tiesiogiai pamatyta egzoplaneta yra už 63 šviesmečių nuo Žemės esanti Tapytojo Betos b (Beta Pictoris b).

Astronomai Čilėje užfiksavo, kaip už 1 400 šviesmečių nuo žemės įsižiebė nauja žvaigždė. Jie nufotografavo švytinčių dujų protrūkį, iš kurių susiformuoja naujos žvaigždės. Stulbinamose nuotraukose užfiksuota, kaip į kosmosą viršgarsiniu greičiu – milijonų kilometrų per valandą greičiu pliūptelėjo du...

Europos astrofizikai Skulptoriaus ir Hidros žvaigždynuose atrado dvi neįprastas žvaigždes-nykštukes, kurių sudėtyje neįtikėtinai daug švino. Atradimas pristatytas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.

Astronomai, radioteleskopais stebintys didelius dangaus plotus, užfiksavo seriją neįprastų įvykių, trukusių vos kelias milisekundes. Tiesa, šie įvykiai nepasikartojo, jų nelydėjo ir jokie reiškiniai, kuriuos būtų galima stebėti regimų ar rentgeno bangų spektre.

Europos pietų observatorijos (ESO) teleskopas, sumontuotas Čilėje, nufotografavo kol kas patį detaliausią žalio šviečiančio burbulo, kuris nuo Žemės nutolęs 3300 šviesmečių atstumu, vaizdą.

Čilės observatorijoje astronomai išmatavo nuotolį iki mūsų kaimyno – Didžiojo Magelano Debesies. Nuotolis mums kol kas tikrai astronominis – 163 tūkstančiai šviesmečių.

Mokslininkai yra beveik įsitikinę, kad Europoje po storu ledo sluoksniu tyvuliuoja vandenynas. O ar galėtų vandens būti pačiame palydovo paviršiuje? Naujausi tyrimų rezultatai suteikia vilties, kad taip. Ir tai yra geros naujienos visiems, kuriantiems planus į ledinį Jupiterio palydovą siųsti roboti...

Astronomai aptiko ypač tankią žvaigždę, kuri aplink savo mirštančią žvaigždę palydovę apskrieja per 93 minutes. Taigi tai greičiausiai skriejanti tokios rūšies žvaigždė.

Astronomai teigia aptikę įrodymų planetos, kurią neseniai sunaikino žvaigždė. Tai pateikia įžvalgų, koks likimas po kelių milijardų metų laukia Žemės.

Astronomai aptiko didžiulį galaktikų telkinį, darantį tai, apie ką iki šiol kalbėta tik teoriškai – kuriantį naujas žvaigždes.

Naktį iš lapkričio 8-osios į 9-ąją palei Žemę praskriejo didžiulis asteroidas – skelbiama, kad asteroidas prie mūsų planetos priartėjo arčiausiai per 200 metų istoriją. JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) ekspertai teigia, jog tikimybės, jog asteroidas rėšis į Žemę, tikrai nebu...

Globalesnio klausimo už šį pasaulyje nėra: iš kur atsirado Visata ir kas buvo prieš tai? Naudodami tokius superjautrius instrumentus kaip kosminė observatorija „Planck“, mokslininkai stebi Didžiojo sprogimo aidą ir teigia aptikę įrodymų, jog mūsų Visata nebuvo vienintelė. Bręsta nauja kosminio mąsto...

Pagrindinis galaktikos tyrimų motyvas – sužinoti, kokia Saulės padėtis, ar rami mūsų kaimynystė, ar čia dar ilgai galės egzistuoti gyvybė? Mūsų galaktikos laukia susidūrimas su Andromedos galaktika. Tačiau kol tai įvyks, astronomai dar spės patyrinėti jos sandarą, suskaičiuoti žvaigždes, sukurti tri...

Politikams Žemės palydovas neįdomus, tačiau jis labai intriguoja astronomus ir verslininkus. Remdamiesi geologų ir fizikų surinktais duomenimis, filmo "Mėnulis" autoriai pateikė stebėtinai įtaigią šio dangaus kūno kolonizavimo viziją. Senkant resursams Žemėje, net ufonautų baimė nesulaikys žmonių nu...