62 straipsnių
Astronomas – mokslininkas, kuris stebi ir tiria žvaigždes, kometas, meteoritus bei kitus kosmoso objektus. Jis taip pat tiria žvaigždynų, galaktikų judėjimą, analizuoja surinktus duomenis.
Daugiausiai uždirbančių profesijų sąraše smarkiai kilo skrydžių vadovai, švietimo srities vadovai, vidutiniškai uždirbantys daugiau kaip 5 tūkst. eurų „popieriuje“ arba pustrečio karto daugiau nei šalies vidurkis. Tačiau iš daugiausiai uždirbančiųjų grupės kol kas teko pasitraukti fizikams ir astron...
1952 metų liepos 19 dieną, netoli San Diego, Kalifornijoje, esančioje Palomaro observatorijoje buvo atlikta naktinio dangaus analizė, daugiausia dėmesio skiriant konkrečiai sričiai. Galybėje tos srities nuotraukų mokslininkai stengėsi įžiūrėti Saulės sistemos kūnus, tokius kaip asteroidai, kurie, pr...
1930 metais amerikietis astronomas Clyde`as Tombaugh atrado naują kūną Saulės sistemos pakraštyje. Netrukus šis kūnas pavadintas Plutonu ir įvardintas devintąja sistemos planeta. Daugiau nei pusšimtį metų atrodė, kad su Plutonu Saulės sistema ir baigiasi; 1978-aisiais atrastas jo palydovas Charonas,...
Supernovos, kaip taisyklė, sužimba netikėtai. Nors žvaigždžių evoliuciją suprantame vis geriau, kol kas prognozuoti jų sprogimus galime tik su tūkstančių metų ar ilgesne paklaida, taigi pasakyti, kuri žvaigždė kada sprogs supernova, praktiškai dar neįmanoma.
Astronomai nuolat ieško gyvybės požymių kitose Visatos vietose, o planeta K2-18 b kelia ypatingą susidomėjimą.
Bet kokios supernovos sprogimas – įspūdingas vaizdas. O jei tai dar ir naujo tipo supernova, tai ir kosmosą geriau pažinti padeda.
Astronomai pirmą – ir antrą – kartą užtikrintai aptiko juodąją bedugnę, kuri prarijo neutroninę žvaigždę. Tokie kataklizminiai įvykiai sukuria erdvėlaikio raibuluis, vadinamus gravitacinėmis bangomis, kurios iki detektorių Žemėje keliavo daugiau nei 900 milijonus šviesmečių.
Danguje pastebėję naują objektą, po savaitės astronomai nusprendė, kad tai kometa. Saulės sistemoje turime naują svečią – anksčiau nematytą kometą iš Oorto kometoidų debesies.
Šis paveikslėlis gali atrodyti kaip gana įprastas naktinio dangaus vaizdas, tačiau tai, į ką žiūrite, yra daug įdomiau nei tik spindinčios žvaigždės.
Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš dešimčių, o kartais ir šimtų ar tūkstančių atomų. Jos efektyviai sugeria ultravioletinę bei regimąją spinduliuotę.
Astronomai pastebėjo tolimą galaktikų klasterį, kurio centre nebuvo tikėtinos supermasyvios juodosios skylės, nepaisant to, kad jos masė turėtų būti kažkur nuo trijų iki 100 milijardų kartų didesnė už Saulės masę.
Gali būti, kad mokslininkams pirmą kartą pavyko aptikti radijo signalų, sklindančių iš aplink tolimą žvaigždę skriejančios planetos. Naująją studiją atlikę astronomai naudojo Nyderlanduose esantį radioteleskopą ir tyrinėjo tris žvaigždes, savo sistemose turinčias egzoplanetų.
Šiais metais astronomai pranešė apie įspūdingą atradimą. Greitasis radijo pliūpsnis, pavadintas FRB 121102, ne tik kartojasi. Jis kartojasi pagal pastebimą ciklą.
Kosmose platybėse slepiasi daug neįprastų dalykų. Astronomai aptiko keturis blankius objektus, kurie, remiantis jų skleidžiamomis radijo bangomis, yra apvalaini, tačiau ryškesni kraštuose. Įdomu tai, kad šių objektų negalima priskirti jokiai dabartinei astronominei klasei.
Gravitacijos susietos struktūros gali būti neįsivaizduojamai didelės. Tad, nieko keisto, kad atrasta dar viena, daugiau nei pusę dangaus užimanti, Pietų Ašigalio siena.
Palyginus su kosmose esančiomis bendraamžėmis žvaigždėmis, mūsų Saulė elgiasi keistai. Astronomai mano, kad ji gali būti pasiekusi pereinamąjį laikotarpį.
2004 ir 2006 metais kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo kai ką neįtikėtino. Tai buvo už 25 šviesmečių aplink Fomalhauto žvaigždę skriejanti planeta, kuri buvo tiesiogiai matoma matomoje šviesoje: egzoplanetų atveju tai yra labai retas reiškinys, nes paprastai jos yra per mažos ir per blausios, ka...
Astronomai ketvirtadienį pranešė užfiksavę didžiausią iki šiol Visatoje stebėtą sprogimą, kurio šaltinis buvo viena supermasyvi juodoji skylė.
Viena iš išskirtinių paslaptingų iš tolimojo kosmoso sklindančių signalų, kuriuos vadiname greitaisiais radijo pliūpsniais, savybių yra ta, kad jie yra neprognozuojami. Jie sklinda kosmosu be jokio rimo ar priežasties, be jokio nuspėjamo modelio, todėl juos labai sunku analizuoti.
Nėra fizikos dėsnio, pagal kurį tamsioji materija ir tamsioji energija negalėtų būti susijusios, tad, toks klausimas visai natūralus.
