Prieš 66 milijonus metų Žemėje nutiko šis tas baisaus. Milžiniškas asteroidas (jo skersmuo galėjo siekti net 81 km) nukrito ten, kur šiandien stovi Čiksulubo miestelis (dabartinė Meksikos teritorija), rašoma sciencealert.com. Manoma, kad ši katastrofa sukėlė išnykimo bangą, pražudžiusią 75 proc. mūs...
asteroidas
205 straipsnių
Asteroidas – nedidelis Saulės sistemos kūnas, dar vadinamas mažąja planeta.
Nustatyta, kad šeštadienio naktį pro Žemę praskries 370 metrų ilgio asteroidas, nuo Žemės jis bus nutolęs 5 milijonus kilometrų, skelbė Europos kosmoso agentūros „ESA“ ekspertas.
Į Žemę nuolatos krenta įvairaus dydžio objektai iš kosmoso, nuo mažyčių dulkelių iki kataklizmas sukelti galinčių asteroidų. Įdomu, kad net ketvirtis Žemės paviršių pasiekiančių kosminių objektų yra kūgio formos, ir ne bet kokios, o su gana panašiais kampais ties viršūne.
Nuo 2004 metų astronomai žino, kad prie Žemės periodiškai priartėja 325-370 metrų pločio kosminė uola. Jeigu šis objektas žnegtelėtų į mūsų planetą, pasekmės būtų katastrofiškos. Ar šis pavojus realus ir ko vertėtų laukti?
NASA informuoja: virš Žemės praskries trys asteroidai – vienas iš jų piramidės dydžio ir arčiau nei Mėnulis (27)
NASA praneša, kad trečiadienį pro Žemę praskries asteroidas, kuris dydžiu prilygsta Didžiajai Gizos piramidei. Kosminė uolos pro Žemę pralėks mažesniu atstumu nei Mėnulis, tačiau NASA patikino, kad tikimybė, jog asteroidas trenksis į Žemę – itin maža.
Mūsų Mėnulyje yra vienas didžiausių kraterių Saulės sistemoje. Jo skersmuo siekia 2500 kilometrų – maždaug kaip nuo Vilniaus iki Madrido.
Šį rudenį yra maždaug 1 iš 7 000 tikimybė, kad Žemė sulauks nekviesto lankytojo iš kosmoso – asteroido „2006 QV89“.
Didžiąją dalį vandens į Žemę greičiausiai atnešė kometos ir asteroidai, tačiau tikslios šio proceso detalės nėra žinomos.
Pro Žemę neretai praskrenda pavojingų asteroidų. O pavojingų meteorų atakos vyksta žymiai dažniau, nei apie tai informuojami žmonės, sako NASA vadovas.
Mokslininkas prisipažįsta: prieš Žemės link skriejantį didelį asteroidą kol kas esame bejėgiai (192)
Nors teoriškai yra būdų, kaip sunaikinti ar nukreipti Žemės link skriejantį asteroidą, jie negalioja kūnams, kurių skersmuo didesnis negu 500 metrų. Taip teigia Rüdigeris Jehnas, vadovaujantis Europos kosmoso agentūros (ESA) Žemės apsaugos nuo grėsmių iš kosmoso misijoms.
Dešimties aukštų pastato dydžio asteroidas šiandien praskris labai arti Žemės, praneša NASA. Kosmoso kūnas, pavadintas 2019 GC6, praskris maždaug pusiaukelėje tarp Žemės ir Mėnulio.
Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) pentadienį pranešė, kad sprogstamasis užtaisas, nuleistas iš zondo „Hayabusa2“, sėkmingai išmušė kraterį asteroido Riugu (Ryugu) paviršiuje.
Praėjusių metų pabaigoje NASA zondas „OSIRIS-REx“ atvyko prie asteroido Bennu ir pradėjo jį tyrinėti.
Prieš 12800 metų Žemėje įvyko staigus klimato atšalimas, sukėlęs daugelio didelių gyvūnų rūšių išnykimą ir davęs pradžią beveik dviejų tūkstantmečių trukmės Jaunųjų Driadų (angl. Younger Dryas) geologiniam periodui.
Jei aptiktume asteroidą, kuris po palyginus neilgo laiko tarpo susidurs su Žeme ir sukels globalią katastrofą, šiuo metu turime tik keletą hipotetinių būdų tos katastrofos išvengti.
Japonijos zondas „Hayabusa2“ praeitą savaitę sėkmingai prisilietė prie asteroido Ryugu ir paėmė jo paviršiaus dulkių mėginius. Šis įvykis yra viena pagrindinių misijos užduočių.
Tarptautinė mokslininkų komanda teigia atradusi seniausią Žemės akmenį. Jam 4 mlrd. metų, ir jis surastas Mėnulyje.
Mokslininkai atkūrė, koks pragaras Žemėje prasidėjo iš karto po dinozaurus pražudžiusio asteroido smūgio (65)
Prieš daugiau nei 65 milijonus metų į Žemė trenkėsi dinozaurus išnaikinęs asteroidas. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad tą naktį Meksikos įlankoje pakilo cunamis su beveik 1,5 km aukščio bangomis ir sukėlė chaosą pasaulio vandenynuose.
Prieš savaitę asteroidą Bennu pasiekęs NASA zondas OSIRIS-REx jau spėjo nustebinti mokslininkus. Tiksliau ne pats zondas nustebino, o jo atsiųstos pirmosios naujienos iš beveik 500 metrų skersmens asteroido. Pasirodo, kad didelę dalį jo paviršiaus dengia tam tikras molis.
Tarp didžiųjų planetų skrajojantys asteroidai vadinami kentaurais. Kartais aplinkinių kūnų, daugiausiai planetų, gravitacija pakeičia jų orbitas ir nusviedžia juos Saulės link, kur sukasi keturios žemiškosios planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.