32 straipsnių
Arvydas Guogis – Mykolo Riomerio universiteto profesorius. Mokslinės veiklos kryptys yra socialinė politika, socialinė apsauga, gerovės valstybė, viešasis administravimas, naujasis viešasis valdymas.
Ko yra pasiekiama rizikos valdymo sistemų pagalba? Kiek tokios rizikos valdymo sistemos viešajame sektoriuje skiriasi nuo privataus sektoriaus? Ar jos yra efektyvios? - šie klausimai šiandien, susidūrus su daugialypėmis krizėmis ir rizikomis, tampa aktualūs pirmiausia Vakarų šalių gyventojams bei jų...
Domintis pokyčių problematika, galima rasti stebinančių dalykų. Pavyzdžiui, toks „Kobros efektas“ ..... Buvo įdomi įsimenanti istorija apie kolonizuotą Indiją. Britai vargo su indus kandžiojusiomis kobromis Delyje. Tada pasiūlė finansinį atlygį už kiekvieną sugautą kobrą. Tačiau atsitiko netikėtas d...
Nyderlandai yra šalis, turinti iš esmės viską, ką žmogus gali sukurti ir ką civilizacija gali duoti – puikiausią pramonę ir žemės ūkį, kurio produkcijos didžioji dalis yra eksportuojama, o laisvalaikio praleidimo srityse neatsigina nuo milijonų turistų.
Reta pasaulio šalis gali pasigirti tokia ilga neutraliteto istorija kaip Švedijos. Tokia jos istorija tęsėsi bemaž 200 metų – nuo 1812 metų Napoleono karų, ir formaliai baigėsi 2009 metais, kai Švedija sudarė įvairias abipusės gynybos sutartis su Europos Sąjunga ir kitomis Šiaurės valstybėmis.
Norisi sureaguoti į vasario mėnesį „Delfi“ portale paskelbtą Vladimiro Laučiaus straipsnį „Kas iš tiesų trukdo Švedijai tapti NATO nare“.
Šią savaitę Švedija prabudo naujoje realybėje: Riksdago (parlamento) rinkimai, anot prieš rinkimus dūzgusios švedų žiniasklaidos, pranašavusios trilerį ir sunkią kovą (tokia sudėtinga situacija buvo ir 2018 metais), jau turi galutinį rezultatą: priekyje su 30 proc. balsų atsidūrė Socialdemokratų dar...
Kokia Švedijos vidaus politinė situacija iki rugsėjo 11 d. įvyksiančių Riksdago (Parlamento) rinkimų? Aktualūs yra du politinės valdžios klausimai – pirma, ar socialdemokratai su kairiaisiais išlaikys valdžios svertus savo rankose, savo ruožtu neužleisdami jų dešiniųjų partijų koalicijai? Ir antra, ...
Yra kur kas lengviau dirbti su tokiomis problemomis, kai jau kažkoks įdirbis yra susikaupęs iš anksčiau, o ateinama į jau „išpurentą dirvą“. Taip pat, deja, dažniausiai būna ir su vadinamosiomis „socialinėmis investicijomis“, kai dirbama su jau „mokančiais dirbti“, pasitikima jau turinčiais tam tikr...
Šis klausimas apie esančias ar nesančias gerovės valstybes Rytų Azijoje iškyla ne tik europiečiams, bet ir kitų žemynų apžvalgininkams bei vertintojams. Bet kokiu atveju, norinčiųjų sekti Rytų Azija ir siūlyti kaip geidžiamą modelį, pavyzdžiui, Amerikoje, tiek Šiaurės, tiek Pietų, randasi žymiai maž...
Gerovės valstybė yra ne tik terminas, bet ir konkretų turinį apibrėžiantis reiškinys. Įdomu, kodėl daugelį neoliberalių veikėjų taip erzina terminas „gerovės valstybė“? Gal dėl to, kad jiems asmeniškai gerovės valstybė jau sukurta?
Eilę metų Lietuvos viešojoje erdvėje ir viešajame valdyme linksniuojama piniginės socialinės paramos nepaėmimo problema, kuri yra tokia pat aktuali, kaip ir socialinių paslaugų negavimo (nepaėmimo) problema. Kartais socialinė parama nepaimama, nors ji priklauso pagal įstatymus. Potencialūs gavėjai n...
21-o amžiaus technologinė aplinka neišvengiamai keičia ir ateityje keis viešojo valdymo sistemas. Vienas iš ketvirtosios pramonės revoliucijos reiškinių yra didieji duomenys (angl. big data).
Pasaulinė COVID-19 pandemija 2020-2021 metais parodė gyventojų susitelkimo ir altruizmo pavyzdžius, kai dažnas viešojo sektoriaus darbuotojas suaktyvino savo veiklą, tapo atsakingesnis ir darbštesnis, o asmeninio požiūrio į darbą ir aplinką motyvai suvaidino didelį vaidmenį.
Mažai Lietuvoje žinoma apie kitas šalis COVID-19 krizės atsako metu. Galbūt ir nelabai dideles ar nelabai įtakingas šalis, tačiau jų pastangos suvaldyti koronaviruso krizę sveikatos, verslo ir gyventojų pajamų apsaugos požiūriu vertos didesnio dėmesio.
Gerovės valstybės teorija pagal savo prigimtį pirmiausia yra vaisingas „kairiųjų”, socialdemokratinių intelektualinių ir politinių jėgų veiklos rezultatas. Nors dešinieji irgi disponuoja savo – liberalios-marginalinės gerovės valstybės - teorija, bei po lygiai dalijasi su kairiaisiais korporatyvinės...
Sveikatos krizė, kurią iššaukė COVID-19, nors ir gerokai sumažėjo, bet dar nesibaigė. Dabar eilė ateina ekonominio gyvenimo krizei, kuri labiau pasijaus išeikvojus tam tikrus finansinius rezervus, pvz., SODROS sistemoje, ar susitraukus valstybiniam biudžetui. Gali iškilti naujos prioritetų pasirinki...
Švedija – tai unikali šalis, kuri, skirtingai negu kitos Europos valstybės, labai ilgą laiką sugebėjo išvengti karų ir suiručių.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kintant ekonominėms, socialinėms, politinėms ir kultūrinėms sąlygoms, kinta ir lūkesčiai gerovės valstybių palaikymui arba jų kūrimui. Tam, kad gerovės sistemos išliktų, stiprėtų, arba kurtųsi, reikalingi pozityvūs, efektyvūs atsakymai į gerovės valstybėms metamus iššūkius ...
Kažin, ar šiuolaikinis postmodernistinis Vakarų pasaulis gali prilygti savo modernistiniam plėtros laikotarpiui, maždaug apie septyniasdešimtuosius–aštuoniasdešimtuosius praėjusio amžiaus metus, kai buvo tikima ir gyvenama ne tik pagal ekonominius, bet ir socialinius bei kultūrinius pažangos kriteri...
Šiuolaikinis pasaulis iškelia žmogaus protui ir veiklos vystymui ypatingai sunkius iššūkius ir problemas. XX amžiaus teorijos ir sprendimai dažnai nebeatitinka naujų, komplikuotų globalaus XXI amžiaus sąlygų, kai nebegalioja ankstesni dėsningumai, vyksta klimato kaita, prieštaringai vystosi tarptaut...
