Daug diskusijų ir visuomenės dėmesio sulaukęs naujasis Darbo kodeksas į Lietuvos rinką įneš daug naujovių. Viena jų – „nulinės“ darbo sutartys.
Artūras Černiauskas
136 straipsnių
Seimas trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius.
Seimui trečiadienį atmetus prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso, darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti ir nukentės, o tai galėjo lemti asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, sako profsąjungų vadovas.
Trečiadienį Seimas turėtų priimti galutinį sprendimą dėl naujo Darbo kodekso (DK). Jo nuostatos paveiks visų gyventojų darbo sąlygas, poilsio laiką ir viršvalandžius, garantijas netekus darbo ir daugelį kitų aspektų. Nemažiau įtakos jis turės ir verslo plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui.
Šeštadienį į pirmąjį rudens sesijos posėdį susirinkusio Seimo prieigose profesinės sąjungos rengia mitingą dėl naujojo Darbo kodekso.
Premjeras Algirdas Butkevičius su profesinės sąjungomis susitarė, kad naujas, prezidentės vetuotas Darbo kodeksas turi būti priimtas, o vėliau taisomas.
Lietuvos profesinės sąjungos kitą savaitę, rugsėjo 10 dieną, šeštadienį, prasidedant Seimo rudens sesijai, rengia mitingą, kuriame ragins parlamentarus pritarti Prezidentės Darbo kodekso pataisoms ir dar labiau nemažinti darbuotojų garantijų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas remia svarstymus kol kas palikti galioti senąjį Darbo kodeksą, o naująjį palikti priimti kitos kadencijos Seimui. Tačiau Artūras Černiauskas siūlo į dabartinį kodeksą perkelti nuostatas dėl naujo fondo, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos darbuo...
Europos Komisija nori įtvirtinti principą, kad tas pats darbas toje pačioje vietoje būtų apmokamas vienodai, nepaisant to, ar jį atlieka vietinis ar iš užsienio komandiruotas darbuotojas. Lietuvos profsąjungos tam pritaria ir kelia dienpinigių klausimą. Tačiau „Linavos“ prezidentas nuogąstauja dėl m...
Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas grąžinti Darbo kodeksą Seimui, kad šis pataisytų daugiausiai prieštaravimų sulaukusius sprendimus, yra trumparegiškas požiūris, tvirtina Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.
Šalies vadovei laikantis nuomonės, jog naujasis Darbo kodeksas yra nesubalansuotas ir taisytinas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, atvirkščiai, teigia, kad darbo santykius reglamentuojantis naujasis įstatymas - „maksimaliai subalansuotas“.
Premjeras Algirdas Butkevičius atsisakė visuomeninės konsultantės profesinių sąjungų veiklos klausimais Loretos Soščekienės paslaugų. Apie tai L.Soščekienė sužinojo iš BNS.
Ketvirtadienį, birželio 16 d., prie Seimo savo nepasitenkinimą naujuoju Darbo kodeksu rodo Lietuvos profesinės sąjungos.
Seimas ketvirtadienį nepradės naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros — rojekto svarstymas parlamento valdybos sprendimu išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.
Seimo siūlymas įmonėms viešinti vidutinį darbuotojų darbo užmokestį netenkina tų įmonių, kurios nori slėpti mažą savo konkurencingumą ar didelį žmonių išnaudojimą, kuris Lietuvos įmonėms nėra svetimas.
Klysta manantys, kad tik Lietuva skausmingai žengia darbo teisės reformos keliu. Vienos rankos pirštų pakaktų suskaičiuoti Europos šalis, kuriose per pastaruosius kelerius metus darbo kodeksas nebūtų keitęsis – bent iš dalies arba net iš esmės.
Pasiekus politinį susitarimą, kad ilgai toje pačioje įmonėje išdirbusiems darbuotojams išeitinės išmokos būtų mokamos iš specialaus fondo, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad su tuo sutiktų tik jei kartu būtų mažinamos darbdavio įmokos į „Sodrą“.
Antradienį Seimo nariai plenariniame posėdyje pradėjo svarstyti naujojo Darbo kodekso (DK) projektą. Tuo metu profesinės sąjungos surengė protesto akciją.
Kosmetikos gaminiais prekiaujantis verslininkas yra pasipiktinęs darbuotojų požiūriu į darbą. Specialistai sutinka, kad Lietuvoje ši problema egzistuoja, bet nėra linkę kaltinti vien darbuotojų.
Dėl pastaraisiais metais aplink pasaulį keltų minimalių atlyginimų nepadidėjęs nedarbo lygis iš vėžių išmušti galėjo ne vieną ekonomistą, nes remiantis „vadovėline“ ekonomine teorija bedarbių skaičius turėjo kilti.
