136 straipsnių
Aižėjantys Vakarų valstybių diplomatiniai santykiai su Maskva, atviri kaltinimai Kremliaus režimui ir prieš kelerius metus skambėję įspėjimai dėl rizikingų kelionių į Rusiją – ne pakankama priežastis Lietuvos profesinių sąjungų atstovams atsisakyti kelionių į renginius.
Lietuvai būtina stiprinti socialinį dialogą tarp darbuotojų ir darbdavių, rašoma naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje. Kaip tik šiuo metu vykdomas tai padaryti turintis 1,7 mln. eurų vertės projektas, o beveik trečdalis šios sumos numatyta jo viešinimui.
Prekybos centrai sprendimą dėl to, ar dirbti švenčių dienomis, žada priimti gegužę, kai bus surinkta daugiau informacijos tiek apie darbuotojų nuomonę, tiek apie vartotojų poreikius.
Premjerui Sauliui Skverneliui tikinant, kad Vyriausybė pavasarį pateiks mokesčių reformos planą, kuris bus orientuotas į viduriniąją klasę, dalis ekspertų skeptiškai vertina, ar valdžia sugebės parengti ką nors daugiau nei kosmetinius pakeitimus.
Prieš devynerius metus, 2009-ųjų sausio 16 dieną, prie Seimo įvykęs profsąjungų surengtas mitingas virto riaušėmis. Iš karto po jų Valstybės saugumo departamentas skelbė, kad neramumai galėjo būti išprovokuoti, piliečiai dėl jų buvo linkę kaltinti valdžios sprendimus.
Pagal naująjį Darbo kodeksą, visose 20 ir daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse turi būti suformuotos darbo tarybos. Šiuo metu vyksta intensyviausias jų rinkimų etapas, tačiau ne visur jis yra sklandus, sąžiningas.
Dalies strateginių įmonių profesinių sąjungų vadovai turėtų būti tikrinami teisėsaugos, sako Seime narys Laurynas Kasčiūnas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tai vadina raganų medžiokle.
Vyriausybė ketina peržiūrėti nemokamai arba už simbolinę kainą nevyriausybinėms organizacijoms nuomojamų patalpų dalinimą – biudžetas dėl to negauna maždaug 7 mln. eurų per metus. Nevyriausybininkai sako, jog tai leidžia jiems efektyviau veikti.
Vyriausybės pastangos tartis su socialiniais partneriais ir derinti skirtingus interesus yra sveikintinos, tačiau pirmadienį pasirašyto nacionalinio susitarimo įgyvendinimas abejotinas, nes gali nesulaukti paramos tarp kitų politinių jėgų, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių politikos m...
„Manau, kad verslui pavyko Vyriausybę įstumti į kampą“, – taip apie pirmadienį pasirašytą nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų kalba Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad susitarimas yra subalansuotas.
Socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko praėjusią savaitę DELFI konferencijoje ištarta frazė, kad jo partiečiai negali pritarti Nacionaliniam susitarimui, kuriame esą kalbama apie trečdalio mokytojų atleidimą bei valstybės įmonių privatizavimą, sukėlė nerimą: ką dar galima atrasti šiame dokumente.
Darbuotojų, dirbančių pagal kolektyvinę sutartį, skaičius Lietuvoje dar nėra itin didelis – profsąjungų atstovai mini, kad tokios sutartys sudaro tik ketvirtadalį. Tuo metu ne kuriose Vakarų Europos valstybėse šis rodiklis gali siekti ir 95 proc. Kol užsieniečiai džiaugiasi privilegijomis, tokiomis ...
Vasarą valdančiųjų anonsuota mokesčių pertvarka stumiasi į priekį. Jau parengtas įstatymo projektas, pagal kurį reikšmingai keistųsi socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka – atsirastų „atostogos“, „grindys“ ir „lubos“.
Liepos pradžioje įsigaliojusiame naujame Darbo kodekse numatyta, kad minimalią algą mokėti galima tik nekvalifikuotiems darbuotojams.
Jau kitą mėnesį kai kurie dirbantieji gali tikėtis bent keliais eurais papildyti savo pinigines, mat nuo liepos 1-osios įsigaliojo draudimas už kvalifikuotą darbą mokėti mažiau nei minimalią algą.
Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (DK) nustatomi trumpesni įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminai, kitokia išeitinių kompensacijų mokėjimo tvarka, todėl nuogąstaujama, kad tai turės neigiamos įtakos darbuotojų saugumui. Vis dėlto apklausus didžiausius šalies darbdavius, jų tikinimu, personalo p...
Vyriausybė neskuba apsispręsti, ar pridėti pusantro euro prie bazinio dydžio, nuo kurio priklauso biudžetinių įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų atlyginimai. Biudžetininkai pyksta: jeigu jie ir toliau bus ignoruojami, iš kitų šalių teks kviestis ne tik statybininkus, bet ir tarnautojus.
Apie planus šiemet ketvirtadaliu sumažinti administraciją paskelbę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė galimybę darbuotojams savo noru išeiti iš darbo dar iki liepos 1 dienos, kai įsigalios naujas Darbo kodeksas, bei gauti išeitinę kompensaciją pagal dabartinį kodeksą.
Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, beveik 60 tūkstančių darbuotojų atlyginimai turėtų būti padidinti. Tačiau to nepadarę darbdaviai, panašu, galės nesunkiai išsisukti.
Daug diskusijų kėlę Darbo kodekso pakeitimai įsigalios jau nuo liepos 1-osios.
