Antradienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstoma siūlomi Darko kodekso pakeitimai, susiję su darbo ginčais, nesutarta dėl streikų organizavimo.
Artūras Černiauskas
136 straipsnių
Trišalė taryba iki rugsėjo pradžios planuoja ne tik suderinti siūlomus Darbo kodekso pakeitimus, bet ir suformuluoti nuomonę apie visą socialinį modelį.
Planai liberalizuoti darbo santykius ir pigiau atleisti darbuotojus kursto aistras tarp valdžios, profsąjungų ir verslo.
Gyventojai pasakė, kokios naujojo Darbo kodekso nuostatos jiems yra nepatraukliausios, tačiau nustebino didelės dalies žmonių pasirinkimas. Apklaustieji nurodė nesutinkantys su nuostata, kad minimalus atlyginimas turėtų būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Antradienį per Trišalės tarybos posėdį iškelta problema, ar teisėtai pasielgta, kai Vyriausybėje buvo pakeistas naujasis Darbo kodeksas ir tik tuomet pateiktas Seimui.
Naujasis Darbo kodeksas pakeis ne vieno dirbančio žmogaus gyvenimą: siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios apriboja, kiek pinigų darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo, jei šis žalą įmonei sukėlė netyčia.
Trišalėje taryboje svarstomose Darbo kodekso pataisose nuspręsta palikti vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Trišalėje taryboje, kurioje svarstomi naujojo Darbo kodekso straipsniai, ginčytinu klausimu tapo ir mamadieniai bei tėvadieniai: profsąjungos sunerimo, kad jų naujuose pasiūlymuose nebeliko, o darbdaviai klausė, kodėl jie už tai turi mokėti.
Antradienį per Trišalės tarybos posėdį profsąjungų atstovai pasipiktino: Seimui pateiktas kitoks tekstas, nei buvo pasiekęs Vyriausybę, todėl nebeaišku, su kokiu tekstu toliau turi būti dirbama per šios dienos posėdį.
Lietuvos dirbantiesiems svarbiausia motyvacijos priemone darbe yra atlyginimas ir mokami įvairūs priedai, kai karjeros galimybės, kolegų santykiai, savirealizacija ir kiti veiksniai žmonėms rūpi palyginti mažai. Darbdaviai ir dirbančiųjų atstovai paaiškina, kas lemia tokius prioritetus.
Jeigu kas nors abejoja, kad žinių trūkumas gali turėti įtakos žmogaus elgesiui, išgirdęs apie Lietuvos profesinių sąjungų atstovų vizitą į Maskvą, tuo gali įsitikinti.
Darbo santykiai dokumentuose ir realybėje šiandieną skiriasi beveik kaip diena ir naktis, o naujajame socialiniame modelyje siūlomi Darbo kodekso pakeitimai situaciją pakeis ne tik darbdavio, tačiau ir darbuotojo naudai.
Profsąjungos perspėja: neliks tėvadienių, išeitinės taps daug mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje (427)
Praėjusią savaitę Vyriausybė perdavė socialinio modelio likimą į Seimo rankas.
Lietuvoje liberalizuojant darbo santykius ilgai vienoje įmonėje dirbantys darbuotojai rizikuoja netekti dosnių išeitinių išmokų, jeigu prireiktų juos atleisti.
Naujas darbo kodeksas nėra baubas, bet negalima iš darbuotojų atimti beveik visas garantijas, kurias jie turi, kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas abejoja, kad šis Seimas priims mokslininkų paruoštą ir Vyriausybės remiamą naują socialinio modelio projektą, o kartu su juo - darbo rinką liberalizuojančius Darbo kodekso pakeitimus.
Patvirtinus naują socialinio modelio projektą, kuris reguliuoja darbo santykius ir socialinį draudimą, Lietuva pretenduoja turėti liberaliausius socialinius santykius Europos Sąjungoje, prognozuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas.
Mažiausią atlyginimą gaunantiems žmonėms sužibo viltis nuo liepos uždirbti šiek tiek daugiau, tačiau ne visi dėl tokių planų ploja katučių.
Šiais metais Lietuvai tapus euro zonos nare, šalies gyventojai pajuto dar vieną priežastį prašyti didesnės algos. Tiesa, pastaroji priežastis psichologinė, bet ekonomistai neatmeta jos reikšmės.
Bene daugiausiai diskusijų kalbant apie darbo santykių lankstumą kyla dėl darbuotojų atleidimo ir priėmimo tvarkos Lietuvoje.
