Arnoldas Antanavičius

Šiemet nekilnojamojo turto rinkoje nutiko pakankamai daug įvairių dalykų: aprimo spėrus būsto kainų augimas, stabilizavosi nuomos rinka, tačiau vystytojai nesustodami pradeda vis naujus projektus ir pasiūla, bent sostinėje, auga.

Didžiuosiuose miestuose intensyviai vykstant statybų darbams ir kuriantis naujiems būstams, buvo tikimasi, kad tai turės įtakos būsto pasiūlai ir nuomos kainai.

Nekilnojamojo turto kainų ir vidutinių pajamų santykio rodiklis – prastas, vidutinį ir mažesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbantys lietuviai iš esmės yra „atkirsti“ nuo NT rinkos.

Ar 2007–2008 m. situacija, kai staiga krito būsto kainos, gali pasikartoti jau šiemet? Nekilnojamojo turto (NT) statytojai tikina, kad taip neatsitiks. O NT srityje dirbantys analitikai perspėja, jog būsto kainos jau dabar yra per didelės, jei vertintume realias gyventojų pajamas.

Ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje dauguma ekspertų ramino, kad joks burbulas nesipučia. Kitokią nuomonę apginti nusprendė Arnoldas Antanavičius.

Nors dauguma lietuvių tebesvajoja apie nuosavą būstą, daugėja tų, kurie renkasi būsto nuomą – ir ne todėl, kad negalėtų leisti sau įsigyti būsto, o todėl, kad vertina mobilumą.

Statistikos departamentas skelbia, kad šių metų antrąjį ketvirtį (palyginus su 2015 m. tuo pačiu ketvirčiu) naujos statybos daugiabučių butai atpigo 4 proc. Butų kainų pokyčiai kelia klausimų, ar per didelė naujų butų pasiūla nepradės tempti butų kainos žemyn.

Kelerius metus neregėta situacija susidarė būsto nuomos rinkoje. Didmiesčiuose padaugėjus nuomojamų butų, ėmė kristi nuomos kainos.

Mažėja tiek išduodamų statybos leidimų skaičius, tiek jau atliktų darbų apimtys, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad nuosmukio statybų sektoriuje dar nesimato.

Daugumą nelegalios būsto nuomos atvejų galima išaiškinti pakankamai lengvai – tereikia pasinaudoti jau turima informacija, teigia Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas. Tačiau karą šešėliui skelbęs premjeras Algirdas Butkevičius apsiriboja šviečiamuoju darbu.

Birželio 2 d. visoje Lietuvoje atsidariusios 15 „Lidlo“ parduotuvių gyventojams sukėlė naujų klausimų: ar jų mieste ar apylinkėse taip pat greitu metu atsidarys vokiško prekybos tinklo parduotuvė.

Erdvus gyvenimas miesto centre, aukštos lubos, originalūs, buto plotą taupantys funkciniai sprendimai, terasa į lauką, atskirtos darbo ir poilsio erdvės – tokias sąlygas paprastai suteikiantys dviejų aukštų butai Lietuvoje iki šiol nėra itin populiarūs.

Praėjusią savaitę pasirodžius informacijai, kad šalies vadovė nusipirko sklypą netoli Vilniaus esančiuose Pašiliuose, šalia likę laisvi sklypai buvo išgraibstyti akimirksniu – kai kurie ir dvigubai brangiau nei mokėjo Dalia Grybauskaitė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kaimynystė gali tapti papildoma paskata įsikurti 20 kilometrų nuo Vilniaus esančiame Pašilių kaime. Visgi nekilnojamojo turto ekspertai abejoja, ar vien dėl to ims kilti ten esančių sklypų kainos, o vieta taps prestižine.

Kauno verslininkai trina rankas – gyventi į Kauną iš Vilniaus grįžtantis ir „auksiniu“ vadinamas jaunimas diktuoja savo madas bei keičia nusistovėjusius rinkos įpročius, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Nekilnojamojo turto specialistų akys vis dažniau krypsta į Kauną, kur situacija nekilnojamojo turto (NT) rinkoje panašėja į Vilniaus. „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius tvirtina, kad dėl augančių butų kainų kaltos naujos darbo vietos.

Nusprendus įsigyti būstą neretai kamuoja klausimas – pirkti butą su daline ar su pilna apdaila. Pasirinkusiems pirmąjį variantą tektų dar gerokai paplušėti, o štai pasirinkusiems antrąjį – iki įsikraustymo lieka tik vienas žingsnis.

„Senamiestis“ – tai Vilniaus rajonas, kuris prasideda maždaug prie oro uosto, o baigiasi prie pat Perkūnkiemio. Tokį apibūdinimą pateikia butų skelbimus nagrinėjusi vilnietė Akvilė Kavaliauskaitė.

Kasmetinis gyventojų nutekėjimas svetur įtakos nekilnojamojo turto rinkos plėtrai neturi. Didžiuosiuose miestuose auga ir jo pasiūla, ir paklausa. Tačiau pirkimą ir pardavimą Vilniuje pagyvina vidinė žmonių migracija šalyje.

Po nemalonios paskutinės krizės Vilnius vėl pasipuošė ekonomikos atsigavimą simbolizuojančiais aukštaūgiais kranais.