447 straipsnių
Architektūra (iš graikų: αρχη = vyriausiasis, vadovaujantis ir τεκτων = statybininkas, dailidė) – pastatų projektavimo menas ir mokslas. Pagrindiniai architektūros tikslai yra formuoti aplinkos erdvę, projektuoti statinius bei jų kompleksus. Plačiąja šio žodžio reikšme architektūros objektas yra žmogaus gyvenamosios aplinkos planavimas ir organizavimas, pradedant miestų planavimu, landšafto architektūra ir baigiant interjero dizainu.
Kaip akademinė disciplina architektūra paprastai skirstoma į dvi pagrindines šakas: urbanistiką ir tūrinę architektūrą. Architektūrinis projektavimas, skirtingai nuo laisvųjų menų, yra priklausomas nuo daugelio techninių, fizinių, teisinių, socialinių ir klimato faktorių, lemiančių galutinį projektą. Tačiau skirtingai nuo taikomųjų mokslų ar inžinerijos, iš architektūros tikimasi ne tik techninio sprendimo ir funkcionalumo, bet taip pat ir estetinių principų laikymosi.
Architektūros kūrimo procesas apima priemones, naudojamas tradiciniuose menuose – skulptūroje ir tapyboje – erdvę, formą, tūrį, tekstūrą, spalvą, šviesą, šešėlį. Dėl šių aspektų pasireiškimo architektūrinis projektavimas tradiciškai laikomas kūrybiniu procesu, o architektūra bendruoju atveju priskiriama prie meno šakų.
Kodėl šių dienų miestui svarbi ir aktuali prieš beveik 300 metų sukurta architektūra? Ką senosios bažnyčios ir pastatai kalba šiuolaikiniam žmogui? Kokios paslaptys gaubia vieną iškiliausių Vilniaus architektūros meistrų Joną Kristupą Glaubitzą? Atsakymų ieško kuriamo dokumentinio filmo „Johann Jona...
Viešajam svarstymui su visuomene pristatyti naujo svečių namų pastato projektiniai pasiūlymai. Jei siūlymai bus patvirtinti, tuomet vietoj šiuo metu veikiančios „IKI“ parduotuvės kils keturių aukštų pastatas su požeminiu parkingu. Taip pat minima, jog dalyje pastato planuojama įrengti butus.
Architektūros fondo projektas „A Pokalbiai“ kviečia į po savaitės prasidėsiantį 29-ąjį pokalbių ciklą, kuriame lauks penki susitikimai su išskirtiniais pašnekovais sieksiančiais atsakyti kas yra puikioji klaida, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Panevėžio rajone įsikūrę Alančiai šiandien – vienos gatvės kaimas. Tokiu jį pavertė sovietizacija. Tačiau anksčiau tai būta vietovės, garsėjusios vienu didžiausių dvarų Lietuvoje.
Sostinės savivaldybei pristatyti projektiniai siūlymai, kuriuos numatoma aptarti viešajame svarstyme su visuomene. Siūlymuose nurodoma, jog šalia Rotušės esančius Abramavičių rūmus, kuriuose anksčiau veikė Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija, norima rekonstruoti. Teigiama, jog pastatą planuojama atn...
Jau anksčiau portalas rašė apie tai, kad verslininko Gedimino Žiemelio valdoma „Avia Solutions Group” šalia oro uosto plėtoja „Aerocity“ miestelio projektą. Tarp verslininko planų – siekis pastatyti netoli Vilniaus oro uosto, Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame „AeroCity” miestelyje, naują krepšinio...
Pusiaukelėje tarp Krekenavos ir Pociūnėlių stūksantis Mitriūnų dvaras kadaise garsėjo turtais, jį supusiais gėlynais, išskirtinio grožio parku, šalia tyvuliavusiais tvenkiniais.
Kraštovaizdį gali darkyti ne tik apgriuvusios fermos, bet ir degtukų dėžutes primenančios parduotuvės. Dažnas statytojas kultūros paveldo statuso pastatų remonto vengia. To priežastis – Kultūros paveldo statusą turinčio pastato rekonstrukcija turi atitikti Kultūros paveldo departamento nustatytus re...
Nuolat kartojama, kad Kaunas – tarpukario architektūros lopšys. Išties, žingsniuojant laikinosios sostinės gatvėmis galima susipažinti ne tik su istorija, bet ir garsiausiais anų laikų architektais. Pašniukštinėti po ilgą ir turtingą istoriją turinčių pastatų vidų būtų labai įdomu, tačiau šiandien j...
Pasaulyje vis labiau populiarėjant stiklo naudojimui architektūroje, kyla klausimų dėl šios medžiagos draugiškumo aplinkai. Jo nepastebėję dažnai susižeidžia ar žūsta paukščiai, taip pat mažai kalbama apie antrinį stiklo panaudojimą.
Neringa – mažiausia pagal gyventojų skaičių savivaldybė ir ilgiausias šalies miestas – 45 km. Šiandien Neringos urbanistinė plėtra reglamentuojama griežčiausiai visoje Lietuvoje. Ji galima iš esmės tik restauruojant arba rekonstruojant esamus pastatus. Nauja statyba leidžiama tik išskirtiniais atvej...
Šalia Vingio parko Vilniuje kitąmet turėtų prasidėti statybų darbai – buvusios gamyklos „Velga“ teritorijoje iškils daugiafunkcinis kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalas „ Akropolis Vingis“. Pasak urbanistikos specialistų, jau 20 m. planuojamas sklypo užstatymas nėra netikėtas – prieš II P...
Pasaulinio atšilimo laikotarpiu nėra paprasta išgyventi betono džiunglėse – betonas ir asfaltas greitai įkaista, tarp glaudžiai sustatytų pastatų sunkiau juda oras, padėtis prastėja ir dėl įmonių, automobilių ir kondicionierių išmetamų medžiagų. Megapoliuose pastebimas šilumos salos efektas – centre...
Birželio 20–21 dienomis Liublianoje įvyko pirmoji naujos europinės architektūros platformos LINA asamblėja, į kurią susirinko platformos narių – žymiausių architektūros lauko organizacijų atstovai. Šia asamblėja pažymėta naujos tarptautinės iniciatyvos, prie kurios prisijungė ir Architektūros fondas...
Vilniaus Vilkpėdės mikrorajone planuojamo daugiafunkcinio kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalo „Akropolis Vingis“ projektiniai pasiūlymai sulaukė Vilniaus regioninės architektų tarybos (VRAT) įvertinimo. Architektų taryba teigiamai įvertino būsimo kvartalo architektūrinius sprendinius ir p...
Iš Vilniaus geležinkelio stoties su keliais šimtais keleivių pajudėjo traukinys, vežantis į ateities miestą. Būtent šiuo leitmotyvu prasidėjo jau aštuntus metus iš eilės vykstančio nacionalinio architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas 8“ apdovanojimai.
Statybų standartai pastatams vis kyla, kaip ir nekilnojamojo turto pirkėjų ar nuomininkų lūkesčiai. Dalis jų yra susijęs su pastato tvarumu, kuriam pastaruoju metu skiriamas itin didelis dėmesys. Dėl to vystytojai deda pastangas, kad nauji pastatai būtų kuo efektyvesni energiniu požiūriu ir turėtų p...
Paaiškėjo, kad 2023-aisiais Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos projektas „Vaikų miško paviljonas“. Anot architekto Jono Žukausko, vieno šio paviljono kuratorių, įdomiausia yra tai, kad daug praktikų kalba apie miško tvarumą, todėl sie...
Nors Kauno tarpukario modernizmo architektūra šiandien vertinama kaip vienas iš miesto išskirtinumų, taip buvo ne visada. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjos Huriye Armağan Doğan, apskirtai pasaulyje modernizmo epochos architektūra ne visada suvokiama kaip paveldas, ypač jei trūksta...
Tauragė – sparčiai besivystantis miestas, dažnai pristatomas kaip savivaldos darbo pavyzdys. Nedidelė savivaldybė siekia tapti „žaliausia“ Lietuvoje. Taip pat norima ją paversti regiono kultūros, laisvalaikio ir ekonomikos centru. Tad nenuostabu, kad čia nuspręsta statyti iki 2000 žiūrovų talpinsian...
