Izraelyje aptiktas stulbinantis radinys: 1000 metų išsilaikęs vištos kiaušinis formos neprarado dėl neįtikėtinos priežasties (18)
Izraelio archeologai į pietus nuo Tel Avivo aptiko 1000 metų senumo vištos kiaušinį.
archeologai
292 straipsnių
Archeologija (gr. αρχαιολογία 'senovės mokslas', iš gr. αρχαίος 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos. Archeologijos terminą pirmą kartą pavartojo Platonas.
Tarp Palangos ir Šventosios įsikūrusiose Monciškėse siaučia nekilnojamojo turto viesulas. Kaip, beje, ir kitur šalyje. Na, o Monciškėse pievų laukai, kurie pajūryje dešimtmečiais stovėjo tušti – dabar virsta nuosavų namų ir kotedžų vieta.
Archeologų radinys piramidės formos statinyje šiurpią paslaptį saugojo 4300 metų: dėmesį patraukė neįprastas kaulų išdėstymas (17)
Sirijoje stūksojęs milžiniškas pilkapis, kuriame palaidota mažiausiai 30 karių, gali būti seniausias kada nors atrastas karo memorialas – jo amžius gali siekti 4 300 metų, sako archeologų komanda.
Priešistoriniame kape mokslininkai aptiko kraupių įrodymų apie pragarišką žmonių elgesį: dėl vieno dalyko nepasikeitėme iki šiol (85)
Net ir prieš 13 400 metų žmonės tarpusavio santykius sprendė kariaudami – žudydami vienas kitą siaubingiausiais būdais ir mirdami pragariškose kančiose. Tai rodo Sudane, dešiniajame Nilo krante, rastos masinės kapavietės tyrimai, kuriuose atptikti smarkiai sužalotų mirusiųjų palaikai.
Seniausiame atkastame kape – archeologus sukrėtęs radinys: tik žmogus taip gali pasielgti su mirusiuoju (28)
Kenijos pakrantėje esančioje oloje archeologai aptiko žmonių palaidojimą, kuriam maždaug 78 tūkstančiai metų, ir tai seniausias mokslui žinomas kapas Afrikoje, iš kur kilo šiuolaikinio žmogaus protėviai.
Kretingoje archeologai aptiko įspūdingų radinių: atkasė ir vienuolyno tvorą, ir koplyčios pamatus (20)
Vilniaus gatvę tiriančios mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologai, per žiemą nutraukę darbus, juos vėl atnaujino gerokai prieš savaitę. Intensyviausi darbai vyksta ties Turizmo informacijos centru, kur bus įrengta žiedinė sankryža, – ten archeologai atkasė senosios vienuolyno tv...
Į rekonstruojamą gatvę Panevėžyje, atvėrusią ir brutalią sovietmečio istoriją, sugrįš archeologai (6)
Į Panevėžio centre rekonstruojamą Vasario 16-osios gatvę pavasarį vėl grįžta archeologai, o jų dar rudenį šioje vietoje atkasti moterų, vyrų, vaikų, net naujagimių palaikai vėl atguls amžino poilsio, tik į kitą vietą. Juos rengiamasi perlaidoti Venslaviškio gatvėje.
Pastaruoju metu naujai atgimstant stoties rajonui, pastebima, kad ši vieta tampa vis patrauklesnė statybų plėtros investicijoms. Buvę gamybiniai ir sandėliavimo sklypai pritaikomi gyvenamajai paskirčiai. Teritorijos vystymas vis labiau įpareigoja įsigilinti į šios vietovės, buvusio Šv. Stepono priem...
Egipte aptikta reta „molio mumija“ nustebino archeologus. Jie nesitikėjo, kad mirusįjį suras palaidotą sukietėjusio molio dangale.
Į 5 tūkst. metų senumo archeologijos stebuklą užplūdo įsibrovėliai: kaltina COVID-19 ir grasina mirtimi (5)
5 tūkst. metų išsilaikiusi seniausia Šiaurės ir Pietų Amerikų archeologinė vietovė kenčia nuo įsibrovėlių, kurie tvirtina, kad koronaviruso pandemija nepaliko jiems kitos išeities, kaip tik užimti šventąjį miestą.
1520 metais dabartinės Meksikos teritorijoje esančio Zultépeco miesto gyventojai užpuolė ispanų karavaną, kuriame buvo apie 450 žmonių. Per ateinančius aštuonis mėnesius jie rituališkai paaukojo visus belaisvius ir tikėtina, kad juos suvalgė. Tai neseniai išsiaiškino archeologai.
XVI amžiuje Osmanų imperijos ataka galėjo paskatinti panikuojančius vengrus užkasti vertingą sidabro ir aukso monetų lobį. Dabar archeologai atkasė šiuos turtus šiuolaikiniame ūkyje Vengrijoje.
Stounhendžas – tai priešistoriniais laikais datuojamas archeologijos paminklas, esantis Viltšyro grafystėje, Anglijoje. Jį sudaro apskritimu sustatyti maždaug 4 metrų aukščio ir 2 metrų pločio akmenys.
Mano išsiaiškinę, kas įkvėpė biblijinį tvaną: katastrofos dydžiui ir greičiui mažai kas būtų prilygęs (20)
Archeologai teigia, kad daugelis katastrofinių senovės potvynių galėjo įkvėpti Nojaus istoriją. Tačiau nedaugelis būtų prilygęs cunamio greičiui ir dydžiui, kuris prieš 9 910–9 290 metų užklupo teritoriją, kuri dabar yra šiaurinė Izraelio teritorija, ir galbūt išlikęs kolektyvinėje išgyvenusių žmoni...
Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje artimiausiu metu atstatyta nebus: archeologiniai tyrimai truks dar porą metų (15)
Šv. Jono bažnyčios vietos Klaipėdoje archeologiniai tyrimai dar truks mažiausiai porą metų, svarstoma, ką daryti su atkastais pamatais. Kada galėtų prasidėti bažnyčios atstatymas, niekas neprognozuoja.
Praėjusią savaitę Meksikos archeologai rado daugiau nei 119 žmonių, įskaitant moterų ir keleto vaikų, palaikus šimtmečių senumo actekų „kaukolių bokšte“, kadaise klestėjusios actekų sostinės centre.
Dabar jis toks tikrai neatrodo – išliko tik tam tikra tvarka sudėliotos vinys ir keli supuvusios medienos fragmentai, tačiau manoma, kad neseniai Norvegijoje atkastas vikingų laivas iš tiesų galėjo būti įmantri karaliaus, karalienės ar įtakingo dvarininko amžinojo poilsio vieta.
Pirmadienį Biržuose, J. Janonio aikštėje, darbus pradėjo archeologai. Šiandien, antradienį, Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir aikštės atnaujinimo projekto vadovas Vaidas Viederis susitiko su archeologais ir UAB „Svalex“ statybos darbų vadovu Žydrūnu Stapulioniu.
Klaipėdoje tiesiant požemines komunikacijas ir vykdant kasybos darbus šalia skverelio prie vieno iš miesto simbolių - burlaivio „ Meridianas “ - archeologai aptiko kai ką netikėto: galimai XVII-XVIII a. stovėjusių fachverkinių pastatų pamatus ir akmenimis grįstą grindinį.
Čekijoje pagrybauti išėjęs vyras rado gyvenimo laimikį. Ne, ne milžinišką grybą, o kai ką nepalyginamai vertingesnio – senovinį kalaviją ir bronzinį kirvį, kurių amžius, manoma, siekia apie 3300 metų.
