264 straipsnių
Antarktida – penktasis pagal plotą žemynas. Plyti aplink Pietų ašigalį. Žodis Antarktida arba Antarktika reiškia „priešingas Arktikai“, šiauriausiai Žemės rutulio sričiai. Tai šalčiausias, labiausiai vėjuotas, nuošaliausias ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas.
Žemyną skalauja Antarkties (Pietų) vandenynas, kurį sudaro pietinės Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų dalys, tačiau Antarkties vandenynas dažnai laikomas atskiru vandenynu dėl žemesnės jo vandens temperatūros ir mažesnio druskingumo.
Maždaug prieš 125 000 metų, pastarojo tarpledynmečio periodo metu, Žemę skalavo daugiau vandens. Tuo metu temperatūros buvo tik šiek tiek aukštesnės už dabartinę. Tačiau duomenys rodo, kad jūros lygis buvo 6–9 metrais aukštesnis už dabartinį, ir sėmė didžiulius plotus kur dabar yra sausuma.
Vienas Oregone gyvenantis amerikietis trečiadienį tapo pirmuoju žmogumi, be jokios pagalbos pėsčiomis kirtusiu Antarktidą per epo vertą 54 dienų kelionę, anksčiau laikytą neįmanoma.
Viena iš svarbiausių mokslinių veiklų vykdoma vienoje iš atšiauriausių ir nesvetingiausių mūsų planetos vietų – ir tai turi savo kainą.
Antarktidos mokslinių tyrimų stotyje įvyko skaudus incidentas, kurio metu mirė du vyrai.
Nors kalbant apie žmonių skrydžius į kosmosą artimiausiais dešimtmečiais, dažniausiai minimas Marsas, nereikėtų pamiršti ir Mėnulio.
Antarktida - atšiaurus, tačiau stulbinantis pasaulio žemynas. Niekur kitur nerasite tokio sunkiai žvilgsniu aprėpiamo ir modernizacijai nepavaldaus peizažo. Ironiška, kol mėginame užkariauti kitas planetas, Antarktidoje vis dar esama vietų, kuriose niekada nesilankė žmogus.
Pradėkime nuo klausimo: ar gali labai smulkūs vabzdžiai, pavyzdžiui, mažieji gaubtagalviai (lot. Lepidoptera: Nepticulidae), kurių lervos gyvena augalų lapuose ir minta asimiliaciniu audiniu, būti kuo nors įdomūs kalbant apie globalius Žemės raidos procesus?
Naujas tyrimas rodo, kad po Rytų Antarktida yra didelis geoterminės šilumos šaltinis, kurio mes vis dar neįtraukėme į savo skaičiavimus.
NASA užfiksavo neįprastą ledkalnį, plūduriuojantį Antarktikoje. Paprastai ledkalniai būna netaisyklingų formų, kurių virš vandens iškilusi dalis būna panaši į kalną. Tačiau operacijos „IceBridge“ metu pavyko nufotografuoti visiškai kitokią ledo struktūrą.
Mokslininkai vadina šį garsą dainavimu, bet iš tiesų Antarktidos šelfinio ledyno skleidžiamos vibracijos labiau primena siaubo filmo garso takelį.
Apkeliauti visus žemynus svajojanti klaipėdietė Gabrielė nepraleido progos savo akimis išvysti amžinos žiemos kraštą – Antarktidą. Čia gali patekti ne kiekvienas, o turistams taikomi itin griežti reikalavimai, kad nebūtų pažeista natūrali gamtos pusiausvyra.
Mokslininkai jau žinojo, kad žemiausios temperatūros Žemėje išmatuotos Rytų Antarktidos ledynuose šalia Pietų ašigalio. Bet neseniai išsiaiškinta, kad temperatūros ten gali būti dar žemesnės už anksčiau išmatuotas.
Nuo 1992 metų Antarktida prarado net 3 trln. tonų ledo, rodo trečiadienį paskelbta svarbi studija, rodanti, kad pokyčiai šiame apledėjusiame žemyne gali pakeisti Žemės krantų linijas, jeigu pasaulinio klimato šiltėjimo nepavyks suvaldyti.
Milijonierius į ekspedicijas poliariniuose regionuose plukdančiam klaipėdiečiui šturmanui Laimonui Choroščiai, savo akimis pamačiusiam, kas vyksta Antarktidoje, verkiančius mokslininkus, jau ne teorinį nerimą kelia gamtai žmonių daroma įtaka. Grįžus į Klaipėdą iš vietovių, kuriose kvėpavo gaiviu, gy...
Šimtų kilometrų ilgio kalnų ir slėnių masyvai glūdi po Vakarų Antarktidos ledynais. Šis atradimas rodo, kad Antarktida gali dar svariau prisidėti prie pasaulinio vandenyno lygio kilimo.
Nors NASA jau 10 metų atlieka Arkties stebėjimus iš oro, bekraštės ledo plynės kartais pateikia niekad neregėtų siurprizų.
Jei vandens srovių sistema Atlanto vandenyne toliau silpnės, gali tekti susitaikyti su nemažomis planetos klimato permainomis. Tačiau, pasak naujienų agentūros „Deutsche Welle“ apžvalgininkės Ineke Mules, per daug nerimauti dėl besiartinančio ledynmečio grėsmės nėra pagrindo, bent kol kas.
Siekiant sustabdyti ledynų tirpimą ir vandens patekimą į vandenynus, mokslininkų grupė, Antarktidoje ir Grenlandijoje, siūlo įgyvendinti keletą radikalių inžinerinių projektų.
Mokslininkai nustatė, kad per penkerius metus ištirpo maždaug 1,5 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto povandeninio ledo sritis.
Vienas Antarktidoje dirbantis mokslininkas nuėmė pirmąjį savo užaugintų daržovių derlių – 3,6 kg salotų, 18 agurkų ir 70 ridikėlių. Daržovės auga naujoviškame šiltnamyje netoli vokiečių poliarinės tyrimų stoties „Neumayer III“.
