12 straipsnių
Lapkričio 29 d. pristatoma dokumentinio filmo „Dekadentas Nr. 2419“ premjera. Albanų kilmės čekų režisieriaus Saimiro Bajo juostoje apie poetą, vertėją, eseistą, literatūrologą ir viešąjį intelektualą Tomą Venclovą kuriamas vienos svarbiausių Lietuvos kultūros asmenybių ir epochos portretas, rašoma ...
2021 m. birželio 8 d. sukanka lygiai šimtas metų, kai Mončių (dab. Mančių) kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje gimė pasaulinio garso menininkas Antanas Mončys (1921–1993). Šią sukaktį Antano Mončio namai-muziejus mini visus metus vykstančiais Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus globojamo...
Lietuvių (iš dalies visų baltų) mitologai, istorikai, tam tikru atžvilgiu ir folkloro specialistai iki šiol domisi sielų kopimo į kalną vaizdiniu. Bychov(e)co kronikoje, spėtina, parašytoje arba sudarytoje XVI a. pirmojoje pusėje, jis pateiktas legendos apie lietuvių kilmę iš romėnų kontekste, legen...
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per oficialią vakarienę Valdovų rūmuose tarė sveikinimo tostą Prancūzijos Respublikos Prezidento garbei.
Nacionalinio identiteto klausimas, neatsiejamas nuo istorinės atminties politikos, pastaruoju metu vis plačiau aptarinėjamas visuomenės, susilaukęs taip pat ir prezidentūros dėmesio, yra ir nacionalinio saugumo dalis.
Eina į pabaigą 2019-ieji, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Lietuvos Valstybės Tarybos ir pirmojo Lietuvos Valstybės prezidento A. Smetonos metais. Daug darbų ta proga padaryti yra susiplanavusi ir Lietuvos Vyriausybė, ministerijos, įstaigos. Jo darbų ir veiklos svarbos mūsų valstybė...
Internetiniame respublikos puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando Kauzono straipsnį „Manto Adomėno nokdaunai lietuvių kalbai“, susimąsčiau, kodėl ne tik jis, bet ir daugelis kitų, net vadinamųjų humanitarų (tarp jų kalbininkų), laisvi būdami, taip greitai pamiršo praei...
Pianino pirmtakas – klavesinas, kurio stygos yra užkabinamos. 1720 m. italas Bartolomeo Cristofori sukonstravo naują klavesino modelį. Jo stygos buvo užgaunamos mažais audiniu dengtais mediniais plaktukais.
Lietuviai turi gražią legendą – apie miegančią kariuomenę, kuri atėjus sunkiam momentui atsikels ir padės nugalėti priešus. Ta kariuomenė miega Kauno požemiuose, Vilniaus Gedimino kalne, Veliuonos piliakalnyje. Tai vietos, kuriuose vyko nuožmios kovos, kuriose krito daug narsių lietuvių karių.
Didžiulės, išsamios dvitomės monografijos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ pirmoji dalis – ant knygos sudarytojo filosofo Arūno Sverdiolo stalo. „Šią knygą laikome kertiniu, pačiu svarbiausiu 2017-ųjų, – A. J. Greimo metų, – akcentu“, – sako jis.
Į UNESCO minimų datų sąrašą šiemet įtrauktas mitologo, semiotiko, kalbininko Algirdo Juliaus Greimo 100-metis. Metinių išvakarėse Vilniuje pristatyta paroda ir knyga, skirtos vienam žymiausių pasaulio mąstytojų.
Antrąją Knygų mugės dieną lankytojai kviečiami į diskusijas bei naujausių knygų pristatymus. Susitikti su skaitytojais atvyksta ir žymūs užsienio autoriai.
