Albertas Gapšys

Nors ūkininkai kartais pajuokauja, kad ašaros ir skundai, kaip sunku gyventi, būtini jų versle, statistika rodo ką kita. Tinkamai tvarkomi ūkiai gali būti puikus pragyvenimo šaltinis.

Žemės ūkio ministerija buvo užsimojusi kurti darbo vietas kaime, tačiau realiai dešimtys milijonų eurų nukeliavo keturračiams ir automobiliams pirkti, nes paraiškų kriterijai buvo neaiškūs, atskaitomybė menka.

Mėgstame girtis savo žemės ūkiu, tačiau skaičiai rodo, kad Europoje esame pakankamai atsilikę.

Nors šie metai leis atsigauti daugeliui sektorių – grūdininkai kalba apie rekordą skaičiuojant eksportuotą grūdų kiekį vienam gyventojui, uogų ir vaisių augintojų laukia neblogas derlius, tačiau auga nerimas dėl eksporto rinkų. Dėl koronaviruso smukęs maisto vartojimas dar neatsistato.

Ūkininkai garsiai paskelbė, kad svarsto apie naujos grūdų perdirbimo įmonės statybas, investcijos siektų šimtus milijonų eurų, tačiau aiškėja, kad į lietuviškų grūdų perdirbimą žvalgosi ne tik vietos žemdirbiai, bet ir tarptautinės korporacijos.

Laidoje Delfi 11 buvo įvardinti šokiruojantys skaičiai – pusė šalies ūkių per metus gauna iki 4 tūkst. eurų pajamų, o pusę ES paramos pasiima 5 proc. ūkių.

Vos užfiksavus pirmuosius koronaviruso atvejus ir pradėjus kalbėti apie karantino paskelbimą lietuviai suskubo į prekybos tinklus pildyti savo šaldytuvų ir virtuvės spintelių ilgai negendančiais produktais. Vieni tokius pirkėjus šiek tiek pašiepė, kiti – suprato dalies gyventojų baimę, kad galime li...

Kritus supirkimo kainoms Lietuvos ūkininkai spaudžia Vyriausybę pradėti prekybos karus su kaimyninėmis šalimis. Alberto Gapšio ir Dainiaus Dundulio vertinimu, tokie žingsniai gali smogti Lietuvai dar skaudžiau.

Tinklalapis produktukainos.lt paskelbė kainų mažmeninės prekybos tinkluose ataskaitą, apimančią ir karantino laikotarpį. Nors formaliai kainos kito nedaug, tačiau ekspertai įžvelgia įdomių tendencijų.

Justiniškių turguje prekybininkai atvirai kalba, kad kiauliena nuo karantino pradžios jau spėjo pabrangti bent 20-30 ct. už kilogramą. Ekspertai kalba, kad tam įtakos turėjo padidėjusi paklausa, bei sumažėjęs produktų kiekis iš Lenkijos.

Koronavirusas lemia ne tik tai, kad iš lentynų šluojamos ilgo galiojimo prekės, tokios kaip kruopos, tačiau jis visame pasaulyje keičia maisto prekybos ir netgi gamybos geografiją.

Šylantis klimatas išryškino ir kelias problemas – pirmoji, tai keistis turi žemės ūkis. Reikia naujų technologijų ir augalų veislių. Antroji, prie klimato kaitos turi prisitaikyti ir valdininkai, nes dalis įvairių reglamentų pritaikyti „senajam“ klimatui.

Pernykštis grūdinių kultūrų derlius buvo 25 proc. geresnis nei 2018 m. Tai viršijo drąsiausias Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, kad derlius prieš tai buvusį viršys 17 proc.

Nors daugeliui atrodo, kad kainos Lietuvoje auga ne dienomis, bet valandomis, ekonomistai ir ekspertai vardija realias priežastis, kas šiuo metu vyksta ne tik su Lietuvos, bet ir kitų šalių kainomis. Viskas gana paprasta – žmonių pajamos didėja, todėl keičiasi kainos, aiškina ekspertai.

Su Lietuvos agrarinės ekonomikos ekspertu Albertu Gapšiu kalbame apie tai, kaip gyvena Lietuvos ūkiai ir kodėl kainos prekybos centruose gali šauti į viršų bei kodėl šis pokytis niekaip nesusijęs su pasikeitimais pasaulinėse rinkose, į kurias dažnai nukreipiami atsakymai kai maisto produktai pradeda...

Lietuva pasaulio statistikoje suspindo unikalumu. Nors Europoje krito tiek didmeninė, tiek mažmeninė sviesto kaina, pas mus didmeninė sumažėjo, tačiau mažmeninė padidėjo.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Europa kaip vieną iš paramos formų šiai šaliai palengvino prekybos taisykles ir leido nesilaikyti kai kurių normų, privalomų ES. Šiuos palengvinimus ir kvotų žemės ūkio produkcijos importui suteikimą jau pajuto ir mūsų perdirbėjai bei ūkininkai – jiems sudėtinga konkuruot...

Žemės ūkis paskutiniu metu tapo politikų pamėgta tema. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo mažinti lengvatas, kiti politikai registruoja įstatymų pataisas, kad skubiuoju būdu būtų uždrausta naudoti glifosatą, vieną iš pagrindinių augalų apsaugos priemonių.

Lietuvos žemės ūkyje matoma tendencija, kad vis daugiau žmonių metasi į madingus verslus, kurie, kol auga, neša pakankamai didelį pelną. Tačiau kai rinka persisotina, prasideda sunkumai.

Nors kalbama, kad dėl sausros turėtų brangti daugelis lietuviško derliaus turėtų brangti, ekspertai sako, kad ne visada yra taip, kaip kalbama.