Pernelyg dideliems entuziastams rekomenduojama neskaityti, nes iki šiol, deja, vis dar nenustatyti net griežti moksliniai kriterijai, kuriais vadovaujantis, galima pagaliau imti konstruoti panašias teorijas... Tačiau tų teorijų yra.
Albertas Einšteinas
109 straipsnių
Kartais nėra galimybės atnešti gėlių ant gerbiamų žmonių kapo, nes jie priėmė sprendimą po mirties būti kremuoti. Štai šių garsenybių kapų nepavyktų aplankyti, nes jų tiesiog nėra.
Wolfgangas Pauli 1945 metais gavo Nobelio premiją – jo kandidatūra buvo iškelta paties A. Einsteino. Pauli fizikoje nuveikė išties daug, tačiau jo vardas garsėja ir dėl vieno įdomaus fenomeno. Ar esate girdėję apie Pauli efektą?
Nors nemaža dalis mokslininkų Didžiojo sprogimo teorijai turi priekaištų, ji tebėra labiausiai pagrįstas visatos susidarymo paaiškinimas. Ši teorija teigia, kad viskas radosi iš didžiulio sprogimo, į visas puses iš singuliarumo išsviedusio daleles, kurios galiausiai suformavo visą dabar stebimą visa...
Įdomūs žmonės traukia kitus it magnetas. Jie gyvena ne taip, kaip kiti, ir moka pasakoti neįtikėtinas istorijas. Tačiau kas jiems suteikia tiek žavesio? Štai keli įpročiai, kurie sieja daugumą įdomių žmonių.
Jeigu akys užkliuvo už šito straipsnio, didelė tikimybė, kad vienu ar kitu gyvenimo etapu jautėtės kvaili. Visiems yra tekę tai patirti. Tik psichopatai niekada neabejoja savo gebėjimais.
Per visą žmonijos istoriją galiojo draudimas giminaičiams tuoktis tarpusavyje. Šiandien mes jau žinome, kad tai gali nulemti recesyvinius genus, sukeliančius daugybę sunkių ligų, tokių kaip hemofilija, be to, didelė tikimybė, kad kraujomaišos pagrindu sukurtoje šeimoje jie gali tapti dominuojančiais...
Šviesos greičiu skrieja visos masės neturinčios dalelės, tarp kurių – elektromagnetinę sąveiką pernešantys fotonai, stipriąją branduolinę sąveiką pernešantys gliuonai ir gravitacinės bangos. Masę turinčios dalelės privalo skrieti lėčiau už šviesos greitį vakuume, o visatoje yra ir dar griežtesnis ap...
Tyrimas, kuris įtikino pasaulį, jog Albertas Einsteinas buvo teisus dėl visatos, glaudžiai siejasi su pirmojo pasaulinio karo istorija: kovos turėjo įtakos, kuriems mokslininkai pavyko, o kuriems – ne, ir kada.
1915 metais Albertas Einsteinas paskelbė aštuonerius metus trukusio darbo rezultatą – lygtis, apjungiančias erdvėlaikį ir masę. Jos yra bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindas.
Šiais laikais santuokos priesaika vis rečiau apsieina be ikivedybinių sutarčių. Taip jau yra, kad prieš žengdami prie altoriaus ir tardami lemtingąjį „Taip“ sutuoktiniai jau būna pasirašę atitinkamus dokumentus.
Japonijoje mirė seniausias vyras pasaulyje – 113 metų Masazo Nonaka). Guinnesso pasaulio rekordų knygą tvarkanti organizacija seniausiu pasaulyje tebegyvenančiu vyru japoną pripažino 2018 metų balandį. M. Nonaka gimė 1905 metų liepos 25 dieną, kelis mėnesius prieš tai, kai Albertas Einsteinas paskel...
Žmogus mėgsta jaustis gerai ir patogiai. Mėgautis gerais užkandžiais sėdint ant patogios sofos ir bendraujant su žmonėmis, su kuriais gera bendrauti, – ar ne gera mintis geram vakarui? Gera. Mums visiems tikrai patiktų, jei viskas būtų taip gerai. Tokie momentai gyvenime leidžia jaustis patogiai. Ji...
Šiuo rašiniu norėčiau atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie kartais skundžiasi, kaip jiems sunku gyventi ir kam jie iš vis čia yra. Mes, kaip rūšis, nuėjom ilgą ir sunkų evoliucijos kelią, kol tapom tokiais, kokiais esam dabar, o laimingo atsitiktinumo dėka mūsų protėviai kažkaip sugebėjo išgyventi ir d...
Įdomūs žmonės pasižymi ypatinga trauka. Jie pasakoja neįtikėtinas istorijas ir gyvena netradiciškai. Tačiau kas iš tikrųjų lemia, kad jie taip prikausto dėmesį?
Ką bendro turi W. A. Mozartas, Albertas Einšteinas Charlesas Darwinas, Stanley'is Kubrickas, Courtney Love ir Mis Montana – 2012? Juos vienija ne šlovė ar gebėjimai, o vystymosi sutrikimai, kurie dabar vadinami „ autizmo spektro sutrikimai s“. Tai ganėtinai nauja sąvoka, neegzistavusi Mocarto ir Ein...
Alberto Einsteino gravitacijos teorijos buvo įrodytos praėjus 61 metams po jo mirties. Tačiau ekscentriškasis vokiečių kilmės fizikas nebuvo stereotipinis nuoboda mokslininkas.
Mūsų pasaulis pilnas įdomybių. Visko išmokti tikrai neįmanoma, tačiau nepritrūksime dalykų, kuriuos žinoti verta. Vis dėlto, visada visko norime greičiau, todėl ilgas mokymasis nevilioja.
2017 m. Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys mokslininkai – amerikiečiai Kipas Thorne’as, Raineris Weissas ir Barry Barishas, reikšmingai prisidėję prie praėjusių metų vasario mėnesį paskelbto gravitacinių bangų atradimo. Kuo ypatingas šis atradimas?
Būdamas vos pusantrų metų jis jau mokėjo skaityti, penkerių – kalbėjo keliomis kalbomis, o sulaukęs 11-os tapo pačiu jauniausiu Harvardo universiteto studentu.
