„Patruliuodami gavome pranešimą, kad dega buto palėpė, – prisiminė tądien mieste dirbusi pareigūnė. – Atvykę radome ugniagesius, kurie papasakojo, kad trečiame aukšte matė vyriškį. Jis pasakė, kad gaisrą jau užgesino ir pagalbos jam nereikia, o į vidų įsileisti nesutiko.“
Policininkai su gaisrininkais nusprendė, kad patekti į vidų būtina, reikia įsitikinti, ar gaisras išties užgesintas ir namo gyventojams nebegresia pavojus.
„Bet buto, iš kurio sklido dūmai, gyventojas į mūsų raginimus nereagavo ir durų neatidarė, – pasakojo policininkė. – Tada nusprendėme patekti per langą. Gaisrininkai paruošė kopėčias, mano kolega kartu su ugniagesiu užlipo į trečią aukštą, įlipo per langą ir atrakino buto duris.“
Viduje aiškiai jautėsi degėsių kvapas, tačiau pareigūnai užuodė ir dar vieną keistą aromatą.
Atrado plantaciją
„Apžiūrėjom butą, neradom nei gaisro židinio, nei šeimininko. Tuomet koridoriuje pastebėjome kopėčias į palėpę“, – kalbėjo pareigūnė.
Užlipę į viršų jie ten rado sumišusį šeimininką. „Ko jūs čia einate? Juk viską užgesinau, neikit čia!“ – nekviestus svečius užsipuolė jis.
Visa palėpė buvo pilna augalų, mėtėsi ir kelios dėžės su nuimtu derliumi.
„Žolė, – atsakė buto šeimininkas, paklaustas, kas tai yra. Paprašius patikslinti, kokia žolė, jis atkirto. – Tiesiog žolė.“
Kadangi daugiau nieko aiškinti jis nesiruošė, pareigūnai nusprendė vyrą sulaikyti ir iškviesti ekspertus. Vėliau surinkus visą derlių nustatyta, kad vyras užaugino beveik 3 kg kanapių, kuriose psichotropinės medžiagos THC koncentracija svyravo nuo 0,4 iki 4 proc.
Policija iškart sulaikė ir šeimininką. Nustatyta, kad jis – 58-erių metų Vidmantas Šarkus. Niekada anksčiau neteistas vyras nepriminė tipinio narkomafijos personažo. Anksčiau jis niekada neteistas, o su teisėsauga problemų gyvenime turėjo tik tris kartus: kai sėdo girtas ant dviračio, kai pasuko į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui ir kai įkliuvo važiuodamas troleibusu be bilieto.
V. Šarkus dirbdavo elektriku. Visą gyvenimą vyras pragyveno su mama, iki kol ji prieš keletą metų mirė, tada jis liko vienas. Kaip atskleidė jo dienoraščiai, būtent po mamos mirties nusprendė išbandyti kanapių auginimą.
Kaltę vertė Juozui
Tiesa, pats V. Šarkus savo kaltės niekada taip ir nepripažino. Stojęs liudyti Kauno apygardos teisme jis pasakojo istoriją apie Juozuką, su kuriuo pirmą kartą susipažino 2021-aisiais, kai vaikščiodamas Nemuno parke neva buvo užpultas būrelio jaunuolių. Jie bandė atimti krepšį, tačiau tuomet į pagalbą atskubėjo mįslingas geradarys.
„Taip ir susipažinom su tuo vyru, jis prisistatė kaip Juozas. Pasikalbėjom, pakviečiau jį pas save, ten pavaišinau gėrimais ir jis išėjo, – teisme pasakojo V. Šarkus. – Vėliau kelis kartus susitikom prie Nemuno, išgerdavom, pasikalbėdavom. Po to jis pradėjo vis dažniau pas mane užsukti, kalbėjom apie gyvenimą, sakiau, kad esu vienas, reikia namą tvarkyti. Juozukas apsiėmė man padėti, o pamažu išvis apsigyveno.“
Teisme kaltinamasis dėstė, esą naujasis bičiulis įsikūrė palėpėje. Ten pats šeimininkas augino įvairias daržoves, pomidorus.
„Juozukas tas daržoves apsiėmė prižiūrėti, laistyti, sakė, dar ko nors pasodins. Užaugino jis ir pomidorų, ir agurkų, ir kitų daržovių. – pasakojo V. Šarkus. – Dar jis paminėjo, kad pabandys auginti vaistažoles, gal kokį astragalą. Kadangi jis viskuo rūpinosi, aš į palėpę net neidavau. O kad jis augins kanapes, apie tai nieko nežinojau.“
Šeimininkas apie jo namuose auginamas kanapes esą sužinojo tik lemtingo gaisro išvakarėse, 2021-ųjų rugpjūčio 17 d., kai užlipo apžiūrėti palėpės.
„Juozas aiškino, kad darys aliejų, kad viskas legalu. Bet aš pasakiau, kad nenoriu jokių problemų, nenoriu baudos, todėl jis skubiai viską turi išsinešti. Jis pasiėmė keletą vazonų, pažadėjo ateiti kitą dieną, bet neatėjo“, – pasakojo šeimininkas.
Rugpjūčio 18-osios rytą V. Šarkus užlipo į palėpę ir pamatę užsidegusias grindis. Jis puolė gesinti gaisrą.
„Išgirdau kaimynę šaukiančią lauke, kad kilo gaisras. Kai pažiūrėjau pro langą, ten jau buvo ugniagesiai ir policija. Kai manęs policija prašė atrakinti duris, paprašiau palaukti, kol rasiu raktą. Bet jie vis tiek įlipo per langą. Niekam nesakiau, kad jų neįleisiu ar kad eitų iš buto“, – tvirtino vyras.
Jis aiškino, kad daugybė lempų, tinkančių kanapėms auginti, jo namuose yra dėl to, nes jis elektras ir visas jas taisė. Apie sudžiovintas kanapes tvirtino išvis nieko nežinojęs. Kur yra mįslingasis Juozas ar bent kokia jo pavardė, V. Šarkus taip pat negalėjo atsakyti.
Tokį pasakojimą Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas įvertino kritiškai ir nepatikėjo nė vienu žodžiu.
„Kaltinamojo parodymai ne tik nenuoseklūs, nepatikimi, bet ir prieštarauja elementariai logikai bei duomenims, surinktiems ikiteisminio tyrimo metu“, – pažymėjo jis savo nuosprendyje.
Išdavė dienoraščiai
Kad joks Juozas negyveno V. Šarkaus namuose ir greičiausiai išvis neegzistuoja, neabejotinai patvirtino apklausti kaimynai, kurie sakė nematę jokio kito buto gyventojo.
Jie taip pat minėjo net neįtarę, kad daugybę metų šalia gyvenęs ramus ir paslaugus kaimynas galėjo būti įkūręs narkotikų laboratoriją.
Tačiau bet kokias abejones, kas augino kanapes, galutinai išsklaidė rasti V. Šarkaus dienoraščiai, iš viso 5 prirašyti sąsiuviniai, kur vyras detaliai dokumentavo savo gyvenimą.
Čia jis rašė apie savo sveikatą, apsilankymus pas psichiatrą, diagnozuotą nerimo ir depresijos sutrikimą. Ten pat rašė, kur reikia nueiti, kur jau buvo, ką dirbo ir kokį atlyginimą gavo.
„Atsinešiau žemių, paskui persodinau žolę“, – 2019 metų rugsėjo 23 d. savo dienoraštyje V. Šarkus įrašė pirmą jį inkriminuojantį sakinį.
„Nukirpau šiandien paskutine žolę sunokusią su sėklom, dabar džiovinu... Žolės turiu. Samagono irgi išsivarysiu taip... turiu daug sėklų. Klonuot, manau, pasiseks. Kai kurie daigai jau prigijo. Jei pavasario išlauksiu, patvarkysiu stogą, tai turėsiu didelį sodą..., – tų pačių metų lapkričio 20 d. išdėstė jis, o kitą dieną dar pridūrė. – Reikia tvarkyti stogą, paruošti taip , kad patektų saulės spinduliai.“
V. Šarkus savo dienoraštyje atskleidžia, kad ir pats parūko kanapių, jį tai labai gelbėja ir patinka daug labiau nei tabakas. Beje, čia jis aprašo ne tik apie kanapių auginimą, bet ir kitą nelegalų pomėgį – naminės degtinės gamybą bei nesėkmingus bandymus ją varyti.
„Laipsnių brogės nepatikrinau, 40 litru užviriau pamazgos be laipsnių. Išjungiau na*ui. tik elektros sudeginau...“ – rašė jis.
2019 m. žiemą vyras dienoraštyje dėliojo planus apie tai, kaip perpras kanapių auginimo technologiją, bandys gaminti aliejų ir kanapių dervą – hašišą.
„Reiks prisodint žolės kur įmanoma...kol kas iš žolės aš jokių pajamų neturiu... jeigu viskas eis pagal planą, tai šią vasarą turėsiu da*uja hašo. Tada bus galima pagalvoti ir apie realizaciją...“ – šis paskutinę 2019 m. dieną padarytas įrašas buvo itin pražūtingas V. Šarkui, kadangi tapo įrodymu, kad kanapes jis augina ne tik sau, bet ir turėdamas tikslą platinti. Už tai įstatyme numatyta didesnė bausmė nei už žmogžudystę: laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.
V. Šarkus po to labai detaliai aprašinėdavo visą auginimo procesą, kaip daigina sėklas, kur sodina augalus, kokias trąšas naudoja, kaip įvedė laistymo sistemą ir visas kitas neteisėto ūkininkavimo smulkmenas.
Jis dalinasi ir įvairiais patiriamais sunkumais, pavyzdžiui, kaip reikia apšiltinti palėpę, kad „gėlytės ilgiau žydėtų“.
„Drėgmė ten, reikia viską skint ir džiovint... vakar karpiau, net nugarą paskaudo... tegu džiūva, nes reiks vapše išmest visą derlių..“, – 2020-ųjų lapkričio 19 rašė jis.
Paskutinis V. Šarkaus padarytas įrašas – dieną prieš gaisrą. Kad tai jo dienoraščiai, abejonių nekilo, kadangi jis aprašė įvairias istorijas, kurias pareigūnai vėliau nesunkiai patikrino, pavyzdžiui, kada registravosi į darbo biržą arba kai buvo pavogti jo įrankiai ir teko važiuoti į apklausą policijoje.
Klausiamas apie šiuos dienoraščius teisme, V. Šarkus ėmė kaltę versti tam pačiam Juozui, esą jis pasikvietęs draugų su jais kalbėjo šiuos dalykus.
„O aš įsirašydavau į diktofoną jų kalbas ir po to perrašydavau į sąsiuvinį“, – teisinosi jis.
Tokie V. Šarkaus pasiteisinimai nieko neįtikino, o bylą nagrinėjęs teisėjas skyrė jam 10 metų realų laisvės atėmimą – tai mažiausia įstatyme numatyta bausmė.
Ilgi metai kalėjime
Nors iš surinktų duomenų panašu, kad V. Šarkus nepardavė nė gramo savo užaugintos produkcijos, pagal įstatymą, jam to ir nereikėjo padaryti, užtenka, kad jis turėtų tikslą platinti narkotikus, apie kurį jis prisipažino savo dienoraščiuose.
„Nors kaltinamasis yra pakankamai garbingo amžiaus – kitąmet jam bus 60 metų, jis neturi žymių ar sunkių sveikatos sutrikimų, į kuriuos galima būtų atsižvelgti, skiriant jam bausmę, – nuosprendyje rašė teisėjas. – Kaltinamojo kaltės nepripažinimas, esant akivaizdiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams, neigiamai charakterizuoja V. Šarkų ir rodo jo polinkį nusikalsti, nihilistinį požiūrį į visuomenę, teisės viršenybės principų ignoravimą. Būdamas sveikas ir darbingas asmuo, turintis specialių net ir elektriko žinių bei galimybę įsidarbinti ir gauti teisėtas pajamas, jis pasirinko kitą kelią neteisėtų lėšų įgijimui – narkotinės medžiagos auginimo bei jos laikymo kelią. Pas jį surastų narkotinių medžiagų kiekis leidžia teismui daryti išvadą, jog jis turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti ir taip pagerinti savo turtinę padėti.“
Kreipdamasis į Apeliacinį teismą V. Šarkus vis dar laikėsi savo versijos ir skundė reikalavo surasti Juozą bei kaltę vertė jam.
Skundą išnagrinėję teisėjai priėjo prie tos pačios išvados, kaip ir pirmosios instancijos teismas: tai tėra gynybinė nuteistojo versija, siekiant išvengti bausmės.
Visgi teisėjai nusprendė parodyti V. Šarkui šiokį tokį gailestį, nes tai nėra tipinis narkotikų platinimo ir auginimo atvejis.
„Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas pernelyg sureikšmino ir iškėlė aukščiau visų reikšmingų bausmei skirti aplinkybių V. Š. kaltės nepripažinimą. Tačiau tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek proceso įstatymas palieka kiekvienam kaltinamajam teisę pasirinkti, ar duoti parodymus prieš save, ar ne, pasirinkti gynybos taktiką. Kaltės pripažinimas gali palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, bet, iš kitos pusės, atsisakymas tai daryti jos papildomai apsunkinti negali. Tai, kad asmuo įgyvendina proceso garantuotas teises, kitaip negu skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens išskirtinio pavojingumo ar kažkokio „nihilistinio“ požiūrio į visuomenės nuostatas savaime dar neparodo“, – pažymėjo teisėjai.
Teismo vertinimu, vienintelis tikslas, koks bus pasiektas V. Šarkų sodinant dešimtmečiui į kalėjimą, bus nubaudimas. Todėl jie nusprendė jam pritaikyti išimtinę įstatyme numatytą malonę ir bausmę sumažinti perpus – kalėjime jis turės praleisti 5 metus.
Skirdami tokią malonę teisėjai akcentavo, kad pas V. Šarkų rasta 3 kg kanapių, o didelis kiekis 2,5 kg.
„Kita vertus, viršijimas nėra itin žymus, nesiekia kelių kartų, kaip neretai nustatoma tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija vertina, jog minėta aplinkybė rodo mažesnį rūšinį šios veikos pavojingumą“, – pastebėjo teismas.
Be to, nemaža dalis su nemaža dalimi V. Šarkaus užaugintų narkotikų net nepavyktų apsisvaiginti, jose rasta psichotropinės medžiagos koncentracija THC koncentracija tik nežymiai viršija pluoštinėse kanapėse leidžiamą 0,2 proc. ribą, o maksimalus kiekis - kelis kartus mažesnis nei įprastai gatvėse pardavinėjamų narkotikų.
