Taigi kokias klaidas daro darbdaviai ir kaip išvengti darbo sutarties neįsigaliojimo pasekmių ?

Kada darbo sutartis laikoma sudaryta?

Pirmiausia, darbuotojas ir darbdavys derindami darbo sutarties sąlygas yra ikisutartinių santykių stadijoje, kurie įprastai baigiasi darbo sutarties sudarymu ar nesudarymu. Reiktų nepamiršti, kad ikisutartiniuose santykiuose abi šalys turi ne tik teises, bet ir pareigas.

Tiek darbdavys, tiek darbuotojas derindami darbo sutarties sudarymo sąlygas turi laikytis sąžiningumo, protingumo, nediskriminavimo ir darbo sutarčiai sudaryti reikalingos informacijos pateikimo savalaikiškumo.

Darbo sutarties sudarymo momentą apibrėžia darbo kodeksas – darbo sutartis laikoma sudaryta kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų t. y dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.

Iš šios įstatymo nuostatos seka išvada, kad pirmiausia darbdavys ar tarpininkas, kuris vykdo potencialių darbuotojų atranką privalo susitarti su darbuotoju dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, įvardinti, kokius kvalifikacinius standartus atitinkančių darbuotojų yra ieškoma, išaiškinti, kad darbo funkcijas reikės vykdyti nedelsiant, kokie papildomi apmokymai bus suteikti, kokius reikia jau turėti jau atvykus į darbo vietą.

Kitu atveju, darbdaviui neiškomunikavus darbo sąlygų, darbuotojas gavęs darbdavio pasirašytą darbo sutartį, įgis teisėtą lūkestį, jog su darbo funkcijų vykdymu susiję formalumai bus sutvarkyti jam atvykus į darbovietę ir įsigaliojus darbo sutarčiai. Darbuotojui atvykus tokių darbo santykių įforminimo pagrindu (pvz., neturint tam tikrų darbui reikalingų kursų ar leidimų, reikalingų darbo funkcijoms atlikti), gali susiklostyti situacija, kai darbdavys atšauks darbo sutartį dėl darbuotojo netinkamumo numatytoms darbo funkcijoms atlikti, kas teisminėje praktikoje vertinama kaip darbdavio kaltė, darbuotojui suteikiant teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius bei neturtinę žalą.

Darbo sutarties įsigaliojimo momentas

Vadovaujantis Darbo kodeksu, darbo sutartis įsigalioja ne nuo formalaus jos pasirašymo momento, bet kai darbuotojas pradeda dirbti. Praktikoje, ypatingai transporto srityje, kur įdarbinama nemažai užsieniečių, darbo pradžia gali būti susiejama su tam tikru momentu (pvz., darbuotojui įgijus pažymėjimą, suteikiantį teisę darbo funkcijų vykdymo tikslais vairuoti vilkiką (kodą „95“), įsigyjant tachografo kortelę, darbuotojui atvykus į darbovietę ar gavus leidimą laikinai gyventi ir kt.).

Atvejais, kai darbdavys iki sutarties įsigaliojimo persigalvoja įdarbinti darbuotoją, tokios darbo sutarties nutraukinėti nereikia, ji tiesiog laikoma neįsigaliojusia. Todėl rekomenduotina informuoti darbuotoją ir papildomai nurodyti darbo sutartyje, kad darbuotojui neatvykus į darbovietę per tam tikrą laiko tarpą, netenkinus tam tikrų kvalifikacinių reikalavimų, darbdavio valia sudaryta su darbuotoju darbo sutartis bus atšaukiama.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad darbdavys gali leisti darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Darbdavio pareigos sudarant darbo sutartį

Svarbus ikisutartinių santykių momentas, kurį turėtų įgyvendinti darbdavys, yra išsamus informacijos pateikimas apie keliamus reikalavimus būsimam darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent darbdavys, sudarydamas darbo sutartį su darbuotoju disponuoja visa informacija apie darbo funkciją bei jos atlikimui keliamus subjektyvius (kvalifikacija, darbo patirtis) reikalavimus, taip pat norminiuose nacionalinės teisės aktuose leidimui vykdyti darbo funkciją keliamus reikalavimus piliečiams. Kitaip tariant darbdaviui, o ne darbuotojui yra lengviau prieinami visi informacijos resursai.

Atsižvelgiant į darbdaviui kylančią komercinę, finansinę ir gamybinę riziką, darbdavys, vykdydamas įstatyme numatytą pareigą, privalo darbuotojui suteikti darbo sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingą informaciją prieš sudarant darbo sutartį. Todėl darbdavio elgesys, kai turint duomenis apie potencialaus darbuotojo gebėjimus vykdyti darbo funkcijas su juo sudaroma darbo sutartis, o vėliau, šiam net nepradėjus dirbti, atsisakoma suteikti darbą motyvuojant nepakankamais gebėjimais, vertintinas kaip neatsakingas, sukūręs darbuotojui teisėtą lūkestį gauti darbą.

Taip pat kitas svarbus praktinis momentas – įdarbinimo termino skaičiavimo pradžios momentas. Darbo sutartyje svarbu aiškiai nurodyti nuo kada pradedamas skaičiuoti įdarbinimo terminas: nuo sutartyje nurodytos datos, nuo datos, kurią viena ar kita šalis pasirašo darbo sutartį, ar nuo darbo sutarties įsigaliojimo datos, kurią įstatymas sieja su darbo pradžia. Darbdaviui parengus nevienareikšmiško turinio sutarties sąlygą dėl darbo sutarties galiojimo termino skaičiavimo, ši sąlyga aiškintina darbuotojo naudai, kaip reiškianti, kad aptariamo termino pradžią šalys susiejo su darbo funkcijų vykdymo pradžia (darbo sutarties įsigaliojimu).

Darbuotojo suklaidinimo ir darbo sutarties neįsigaliojimo pasekmės

Darbo kodekse įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo, už darbo sutarties neįsigaliojimą siejama ne su kokiais nors neteisėtais darbdavio veiksmais, dėl kurių sutartis neįsigalioja, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Būtent darbdavių aplaidumas prisiimant besąlyginius sutartinius įsipareigojimus sukuria sąlygas suklaidinti darbuotoją formuojant jo teisėtą lūkestį, kad net ir vėluodamas atvykti bei neturėdamas tam tikrų dokumentų (pvz. „95“ kodo ar tachografo kortelės) jis bus priimtas į darbą, o formalumai bus sutvarkyti jam atvykus į darbovietę.

Todėl labai svarbu, kad darbdaviai elgtųsi rūpestingai, įvardintų terminą, per kurį darbuotojas turi atvykti, aktyviai domėtųsi procedūromis, kurias atlieka darbuotojas, siekdamas atvykti į Lietuvą, eiga, informuotų darbuotoją (tiesiogiai ar per trečiąjį asmenį) apie atšauktą valią jį įdarbinti.

Darbdavys pasirašydamas darbo sutartį ir patvirtindamas besąlyginį įsipareigojimą priimti darbuotoją į darbą, jeigu tik jis atvyks į darbovietę, nors tokio ketinimo neturėjo ir darbuotojo galimybes dirbti siejo su įvairiais formaliais ribojimais, darbdavys savo veiksmais suklaidino darbuotoją, kuris atsidūrė itin nepalankioje situacijoje, kai atvykęs į svetimą šalį jis liko neapibrėžtoje situacijoje be darbo, kurį tikėjosi gauti. Tokie darbdavio neteisėti veiksmai susiję su darbuotojo suklaidinimu, sąlygoja neturtinės žalos atlyginimą darbuotojui.

Praktikoje taip pat pasitaiko atvejų, kai ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai nepradeda, neatvyksta dirbti pagal sudarytą darbo sutartį. Tokiu atveju jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės.

Siekiant išvengti darbo ginčų bei galimo nuostolių atlyginimo abi darbo sutarties šalys tiek inicijuodami darbo santykių pradžią darbo santykių metu turėtų vadovautis įstatyme įtvirtinta bendrąja nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Apibendrinant, darbdaviai turėtų būti dėmesingi kiekviename darbo sutarties sudarymo etape ir vadovautis šiais pagrindiniais darbo sutarčių sudarymo principais:

* Sąžiningos ir išsamios ikisutartinės derybos su darbuotoju;

* Tikslus reikalavimų darbo funkcijai nustatymas ir iškomunikavimas darbuotojui;

* Aiškus darbo pradžios nustatymo momentas darbo sutartyje;

* Išsamus darbo sąlygų pateikimas darbuotojui prieš sudarant darbo sutartį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją