Slovėnijos teismai susiduria su įvairaus pobūdžio problemomis. Itin opi fizinių sąlygų teismuose problema: atskiri teismai visoje Slovėnijoje veikia įvairiose dažniausiai nepritaikytose (pvz., Liublianos teismai) ir pernelyg ankštose patalpose.
Susirūpinimą kelia ir teisėjų bei teismo darbuotojų korpusas. Štai 30–44 m. amžiaus grupėje teisėjų skaičius vis mažėja: nuo 2015 m. iki 2022 m. sumažėjo daugiau nei 50 proc. Kita vertus, teisėjų skaičius 60–70 m. amžiaus grupėje išaugo 75 proc., o 22 proc. teisėjų Slovėnijoje yra 60 m. ar vyresni.
Įdarbinimo teismuose procedūros užtrunka arba iš viso nutrūksta, nes gabiausi teisininkai ir kitų sričių specialistai nesiekia užimti skelbiamas darbo vietas teismų sistemoje; ši tendencija iš esmės susijusi su finansinėmis priežastimis (darbo užmokesčiu). Ypač dideli teismai susiduria su didele teismo darbuotojų kaita (jų atlyginimai taip pat atsilieka nuo panašių darbo vietų įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje), o tai daro įtaką teismo darbo proceso kokybei, nes keičiasi darbuotojai, be to, daug laiko tenka skirti naujiems darbuotojams supažindinti su jų pareigomis. Aukštos kvalifikacijos informatikos srities darbuotojai išeina į pramonės įmones, kur mokami didesni atlyginimai, o teismams tampa beveik neįmanoma prisivilioti kompetentingų šios srities darbuotojų. Be to, susiduriama su įvairių sričių ekspertų, vertėjų žodžiu trūkumu, dėl to užtrunka bylos, neįgyvendinama teismo proceso dalyvių teisė vartoti savo suprantamą kalbą. 2021 m. pabaigoje 11 proc. visų teismų sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų buvo priskirti žemesnėms nei minimalus darbo užmokestis darbo užmokesčio kategorijoms (įskaitant teismo posėdžių sekretorius, teismo registratorius ir teisėjų padėjėjus). 2022 m. pradžioje padidinus minimalųjį darbo užmokestį minėta problema tik paaštrėjo.
Slovėnijos teisėjų atlyginimai taip pat yra per maži, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, kitų valstybės tarnautojų atlyginimais ir pragyvenimo išlaidomis. Taigi, gabiausi ir ambicingiausi teismo darbuotojai nepretenduoja į teisėjų pareigas. Atsižvelgdama į tai, kad Teisėjų taryba ir teisėjai jau daug metų siuntė įspėjimus dėl tokios situacijos, o kitos valdžios šakos į tai visiškai nereagavo, 2021 m. Teisėjų taryba pateikė Konstituciniam Teismui prašymą dėl konstitucingumo įvertinimo. Jame prašė įvertinti teisėjų veiklą, išlaidų kompensavimą ir kitas išmokas reglamentuojančių teisės aktų atitiktį konstitucijos nuostatoms. Šiame prašyme, be kita ko, teigiama, kad teisėjų atlyginimai yra problema, į kurią jau kelerius metus atkreipia dėmesį ir teismai, ir Teisėjų taryba.
Jau iš 2018 m. CEPEJ ataskaitos Nr. 26 matyti, kad vidutinis teisėjų atlyginimas Slovėnijoje atsilieka nuo vidutinio teisėjų atlyginimo Europoje. Esant dabartiniam teisėjų atlyginimų lygiui, kuris nesikeičia nuo 2012 m., labai sunku teisėjais įdarbinti geriausius teisės specialistus, jie nesiekia užimti tam tikras sudėtingiausias teisėjų pareigas, yra palyginti nedaug kandidatų į teisėjus iš kitų teisinių profesijų (pvz., advokatų). Kandidatuodami į teisėjo pareigas tokie kandidatai dažnai teigia, kad nusprendė kandidatuoti į šias pareigas, nes jau pasirūpino savo materialine padėtimi ir galės gyventi gaudami mažesnes pajamas.
Tai, kad teisėjų (ypač pirmosios instancijos teisėjų) atlyginimai atsilieka ne tik nuo kitų dviejų valdžios šakų pareigūnų atlyginimų, bet ir net nuo teismų sistemos pareigūnų ir nuo valstybės administracijos, taip pat nuo kitų teisininkų atlyginimų, kelia didelį pavojų teisėjų ir teismų nepriklausomumui ir nešališkumui. Teismų ir teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas yra esminės demokratijos egzistavimo, žmogaus teisių ir kiekvieno asmens laisvės apsaugos, teisinės valstybės principo veikimo ir teisingo teismo idealo įgyvendinimo bei tvarkingo visuomenės ekonominio pagrindo funkcionavimo sąlygos. Teismų ir teisėjų nepriklausomumo samprata turi keletą aspektų, kurie tarpusavyje persipina ir papildo vienas kitą. Vienas iš jų yra ir vadinamasis organizacinis nepriklausomumas, kuriuo užtikrinama, kad teisėjo padėtis ir darbo sąlygos leistų jam priimti sprendimus be jokio spaudimo ar apribojimų. Šiuo požiūriu taip pat svarbu, kad teisėjams būtų užtikrintas tinkamas atlyginimas už jų darbą. Tikimasi, kad Konstitucinis Teismas šį klausimą laikys absoliučiu prioritetu. Beje, Teisėjų taryba paragino Slovėnijos Respublikos Vyriausybę ir Nacionalinę asamblėją išspręsti minėtą situaciją dar iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo.
Teismų nepriklausomumui grėsmę kelia ne tik netinkamas finansavimas. Slovėnijoje teisėjus, taip pat ir Aukščiausiojo Teismo, renka Nacionalinė asamblėja Teisėjų tarybos siūlymu, o tai didina politinės įtakos rinkimų procedūrai galimybę. Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, Teisėjų taryba, taip pat GRECO ne kartą atkreipė dėmesį į šią problemą.
Geroji patirtis
Nepaisydama grėsmių nepriklausomumui ir finansinių problemų Slovėnijos teismų sistema visomis išgalėmis stengiasi judėti pozityvių pokyčių link. Įgyvendinant veiksmingo teisingumo projektą siekiama užtikrinti geresnę teismų prieigą ir pritaikymą naudojant šiuolaikinius veiklos metodus bei skiriant didesnį dėmesį į teismą besikreipiantiems žmonėms. Skatinama skubiai toliau skaitmeninti paslaugas, nes tai padės greičiau nagrinėti bylas, greitai ir išsamiai keistis informacija ir dokumentais, naudotis saugiomis ir kokybiškomis vaizdo konferencijų ryšio technologijomis ir užtikrinti lengvą prieigą prie teismų visiems, kurie patenka į teismų sistemą (piliečiams, įmonėms ir pažeidžiamiems asmenims).
2021 m. vasarį Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Teisingumo ministerijos pateiktu teisiniu pagrindu, sėkmingai užbaigė projektą eDražbe (elektroniniai teismo aukcionai): dabar visi teismo proceso metu vykdomi pardavimai skelbiami interneto svetainėje https://sodnedrazbe.si/. Susidomėję naudotojai gali dalyvauti elektroniniame aukcione, kuris yra visiškai anonimiškas. 2021 m. pradėti vykdyti ir kiti informatizavimo projektai, pavyzdžiui, teisės aktų registravimo procesų optimizavimo, naujų prokuratūros registrų ir Centrinės nuosprendžių registro informacinės sistemos kūrimo, taip pat įsigyta vaizdo konferencijų įrangos didelėms ir vidutinio dydžio teismo posėdžių salėms.
Pažymėtina, kad 2017–2021 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nepriėmė nė vieno sprendimo, kuriame būtų konstatuotas teisės į bylos nagrinėjimą per protingą terminą pažeidimas. Šie duomenys rodo, kad bylos nagrinėjimas per pagrįstą laiką Slovėnijoje nebėra sisteminė problema. Dabar teismai gali vis daugiau dėmesio skirti klausimams, susijusiems su bylų nagrinėjimo ir sprendimų kokybe.
Nuo bylų nagrinėjimo kokybės neatskiriami ir elgesio su proceso dalyviais aspektai. Štai 2022 m. įsteigus ir pradėjus veikti Vaikų namams, baigiasi ilgametės tiek teisininkų, tiek politikų pastangos pagerinti elgesį su vaikais, kurie atsiduria baudžiamajame ar ikiteisminiame procese kaip liudytojai ar nusikaltimų aukos. Vaikų namai veiks pagal Barnahus modelį. Patalpos, kuriose veiks Vaikų namai, buvo suremontuotos ir įrengtos padedant Norvegijos finansiniam mechanizmui.