Lietuvoje šitaip mano net 61 proc. apklausoje dalyvavusių teisėjų, kitose šalyse – trečdaliu (Ispanija 41 proc., Slovėnija 39 proc.) ar net perpus (Slovakija 30 proc.) mažiau, o kai kurių valstybių teisėjams (Danija 1 proc., Nyderlandai 2 proc.) toks apklausos klausimas pasirodęs visai nesvarbus vertinant įtaką teisėjų nepriklausomumui. Kaip atrodo panašiausiai į Lietuvą į tą patį klausimą sureagavusios Ispanijos teismų sistema, kaip ji finansuojama, kaip vertinama ir kokių pokyčių siekia? Apie visa tai žurnalui TEISMAI.LT pasakoja šios šalies Bendrosios teismų tarybos Tarptautinių ryšių tarnybos atstovas Franciskas Chavjeras Forkada Miranda (Francisco Javier Forcada Miranda).

– Kiek teisėjų ir kitų darbuotojų dirba Ispanijos teismuose?

– 2021 m. Ispanijoje iš viso buvo 5 668 teisėjai ir vyresnieji teisėjai. Teismuose iš viso dirbo 4 422 asmenys (teisingumą administruojantys teisininkai), 2 553 prokurorai, 40 829 teismų ir tribunolų. Be to, prokuratūrai priklauso 2 288 teismų pareigūnai, taip pat reikėtų įskaičiuoti 109 valstybės tarnautojus, dirbančius bendrojoje teismų savitarpio pagalbos tarnyboje, ir 2 700 magistratų teismų (Juzgados de Paz) tarnautojų, 715 civilinės metrikacijos įstaigų tarnautojų ir 2 001 teismo medicinos klinikų tarnautoją.

– Koks yra teismų sistemos finansavimo mechanizmas Jūsų šalyje? Kas nusprendžia, kiek lėšų kasmet reikia sistemai (atlyginimams, remontui, kanceliarinėms prekėms ir t. t.)? Ar nustatyta pastovi suma, ar ji susijusi su kitomis finansinėmis šalies aplinkybėmis ir t. t.?

– Teisingumo finansavimo sistema Ispanijoje yra gana sudėtinga, taikoma daug sąlygų ir išlygų. Pavyzdžiui, Ispanijos teisingumo ministerija yra atsakinga už daugelį su teisingumu susijusių funkcijų, tarp jų ir už teismų, tribunolų bei prokuratūros aprūpinimą materialinėmis ir asmeninėmis funkcijoms vykdyti reikalingomis priemonėmis, ir už įgaliojimų vykdymą teisingumo administravimą aptarnaujančių darbuotojų atžvilgiu. Autonominėms bendruomenėms (Ispanijos administraciniams teritoriniams vienetams, pvz., Galisijai, Baskų kraštui ir kt.) gali būti perduotos (arba tokios bendruomenės pačios gali perimti) tokias funkcijas, kaip teisingumo administracijos administravimas, t. y. atsakomybė už asmeninių ir materialiųjų priemonių valdymą ir palaikymą.

Žinoma, autonominės bendruomenės teisingumo vykdymo administravimo srityje neatlieka tų funkcijų, kurios pagal Teismų sistemos pagrindų įstatymą priskirtos kitoms institucijoms, o ne Vyriausybei ar kuriai nors iš jos tarnybų, t. y. jos gali perimti valdymo įgaliojimus, kurie priskirti valstybei, o ne kitoms institucijoms. Jos taip pat negali perimti valstybės valdymo funkcijų, kurių vykdymo teritorija yra didesnė nei autonominės bendruomenės kompetencijos teritorija, pavyzdžiui, tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Trumpai tariant, autonominės bendruomenės turės kompetenciją, jei ją perims ir joms bus perduota tokiose srityse: personalo, t. y. dalies teisingumo administracijos personalo (ne jurisdikcijos, teisėjų ir prokurorų) ir darbuotojų, apibrėžtų Ispanijos teismų įstatymo 473.2 straipsnyje, bei materialiųjų išteklių.

Autonominės bendruomenės, perėmusios kompetenciją teisingumo srityje, yra Galisija, Astūrija, Kantabrija, Baskų kraštas, Navara, La Riocha, Aragonas, Katalonija, Valensija, Madridas, Andalūzija ir Kanarų salos. Visų šių autonominių bendruomenių biudžetas 2021 m. sudarė 2 640 048 433 Eur, o Bendrosios teismų tarybos biudžetas tais metais buvo 73 013 820 Eur. 2021 m. Teisingumo ministerija vadinamajai Ministerijos teritorijai, kurią sudaro autonominės Estremadūros, Mursijos, Balearų salų, Kastilijos ir Leono, Kastilijos ir La Mančos bendruomenės, Melilijos ir Seutos autonominiai miestai bei Konstitucinio teismo, Aukščiausiojo teismo ir Nacionalinio teismo teritorijos, patvirtino 1 832 645 880 Eur biudžetą. Bendras teisingumui skirtas biudžetas 2021 m. buvo 4 546 708 133 Eur. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad 2021 m. visoje Ispanijoje iš pradžių patvirtintas 326 938 953 Eur biudžetas, skirtas nemokamai teisinei pagalbai.

Būtina pabrėžti, kad Parlamentui patvirtinus Bendrosios teismų tarybos biudžetą ji turi finansinę autonomiją. Tarybos biudžetas skiriamas tokioms sritims ir institucijoms, kaip teisėjų atranka, įvadinis ir nuolatinis teisėjų mokymas, Teismų dokumentavimo centras, Teismų inspekcija, tarptautinė veikla ir pačios Tarybos žmogiškieji bei materialiniai poreikiai.

Informacijos apie biudžetą ir jo vykdymą galima rasti Bendrosios teismų tarybos skaidrumo portale.

– Kaip matyti iš 2022 m. Europos teismų tarybų tinklo (angl. trumpinys ENCJ) apklausos dėl teisėjų nepriklausomumo, darbo krūvis yra susijęs su darbo valandomis, ir Ispanijoje toks rodiklis itin aukštas (54 proc.), kaip Prancūzijoje (46 proc.) ir Lietuvoje (47 proc.). Bylų skaičius yra problema visose šalyse, išskyrus Čekiją (3 proc.), Daniją (5 proc.), Nyderlandus (6 proc.) ir Norvegiją (7 proc.). 17 teismų daugiau nei 20 proc. respondentų nurodė, kad, jų nuomone, teisėjų nepriklausomumui neigiamą poveikį daro išteklių nepakankamumas. Kaip apskaičiuojamas darbo krūvis Ispanijos teismuose?

– Ispanijos teismų ir tribunolų darbo krūvis priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl jo negalima apibendrinti. Manau, kad geriausia matyti statistinius duomenis, kurie teisingiau ir tiksliau atspindi tikrovę. Bylų nagrinėjimo teisminėse institucijose laikas yra teisingumo kokybės rodiklis. Kiekvienais metais statistiniu lygmeniu Bendroji teismų taryba pateikia ataskaitą apie vidutinę bylų nagrinėjimo trukmę pagal atskirus laikotarpius. Šie įverčiai gaunami taikant matematinį modelį, kuriame naudojami kiekvieno laikotarpio pradžioje pradėtų, išspręstų ir nebaigtų nagrinėti bylų skaičiai pagal Generalinės teismų tarybos Teismų statistikos tarnybos pateiktus duomenis. Bylų nagrinėjimo trukmė išreiškiama mėnesiais. Kitas būdas įvertinti trukmę – atsižvelgti į tai, kiek laiko bylos buvo nagrinėjamos metų pabaigoje. Šis laikas apskaičiuotas remiantis Bendrosios teismų tarybos Teismų statistikos duomenimis, taikant matematinį modelį, trukmę išreiškiant mėnesiais. Tarkime, 2021 m. šeimos teismuose byla vidutiniškai buvo nagrinėjama 5,4 mėn. (2020 m. – 5,6, 2019 m. – 4,8, 2018 m. – 5), smurto prieš moteris teismuose – 8,6 mėn. (2020 m. – 8,5, 2019 m. – 7,2, 2018 m. – 6,6) ir pan.

– Kaip matyti iš jau minėtos Europos teismų tarybų tinklo apklausos, teisėjų nepriklausomumo, atlyginimo, pensijų ir pensinio amžiaus klausimai gali būti visai nesvarbūs (Danija, Nyderlandai) arba labai svarbūs, kaip Lietuvoje, nes mūsų šalyje net 61 proc. respondentų mano, jog tai yra veiksnys, turintis įtakos jų nepriklausomumui. Darbo valandos yra mažiau probleminis klausimas, nors ir labai svarbus Ispanijoje (47 proc.), Prancūzijoje (37 proc.) ir Lietuvoje (33 proc.). Ar turite daugiau statistinių duomenų apie tai, kaip Ispanijos teisėjai ir teismų darbuotojai patenkinti savo darbo užmokesčiu, darbo krūviu ir t. t.?

– 2020 m. Bendroji teismų taryba paskelbė tyrimo „Teisingumas teisėjų akimis“ („Justice seen by judges“) rezultatus. Apklausą rugsėjo 8–22 d. vykdė „Metroscopia“, telefonu apklaususi tūkstantį teisėjų ir vyresniųjų teisėjų. Dauguma respondentų teigė niekada nesulaukę pasiūlymų ar spaudimo. Vis dėlto net 90 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad politikai vengia atsakomybės ir renkasi spręsti sudėtingus klausimus, užuot sudarę paktus ir susitarimus.

Ispanijos teisėjai ir vyresnieji teisėjai labai teigiamai vertina Ispanijos teisingumą, kuris, jų nuomone, nepriklauso nuo politinės valdžios, nors dauguma (83 proc.) ir mano, kad visos vyriausybės, nepriklausomai nuo jų ideologijos, yra labiau suinteresuotos kontroliuoti teisingumą, o ne aprūpinti jį priemonėmis, kurios padarytų jį lankstesnį ir veiksmingesnį. Nors 94 proc. respondentų nurodė, kad šiuo metu teisėjo darbas yra sudėtingesnis nei bet kada anksčiau, didžioji dauguma – 79 proc. – jaučiasi patenkinti savo, kaip teisėjo, darbu ir beveik tiek pat teisėjų teigė, kad jų profesinis pasirengimas yra panašus arba geresnis nei jų kolegų Europos Sąjungoje.

– Kurias Ispanijos teismų sistemos sritis įvardytumėte kaip stipriausias, o kurias reikėtų tobulinti ir kaip reikėtų tai daryti Jūsų šalyje?

– Jokių konkrečių sričių nereikėtų išskirti. Šiuo metu Ispanijoje vykdomos teisėkūros reformos, kuriomis siekiama pakeisti visos teismų sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, iš esmės pertvarkant teismų ir tribunolų sistemą. 2022 m. balandžio 12 d. Ministrų taryba patvirtino Viešosios teisingumo tarnybos procesinio veiksmingumo įstatymo projektą; galutinį projektą numatoma patvirtinti ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Šiuo projektu pertvarkoma Ispanijos teisingumo sistema, kad ji taptų veiksmingesnė, pavyzdžiui, numatomos vadinamosios tinkamos ginčų sprendimo priemonės. Nustatomas procedūrinis reikalavimas civilinėse ir komercinėse bylose, t. y. siekiama, kad prieš pateikiant ieškinį būtų bandoma rasti taikų sprendimą. Taip pat numatoma teikti tinkamų konfliktų sprendimo priemonių paslaugas, informuoti piliečius ir teisinius subjektus apie tokių priemonių pobūdį, turinį, naudojimo pasekmes ir esamus išteklius, padėti įvairioms teisminėms institucijoms bylas perduodant spręsti derybų būdu.

– Ar Jūsų šalies gyventojai pasitiki teismais ir kitomis institucijomis? Ką darote ar ketinate daryti didindami pasitikėjimą teismų sistema?

– 2021 m. gegužę Bendrosios teismų tarybos užsakymu ta pati bendrovė „Metroscopia“ nacionaliniu mastu atliko apklausą „Ispanai ir teisingumas“. Jos metu surengta 1 000 reprezentatyvių interviu su vyresniais nei 18 metų Ispanijos gyventojais. Apklausos rezultatai atskleidė, kad iš trijų valstybės šakų teisminė valdžia yra vertinama geriausiai, o kai kurie respondentai teigė, jog Ispanijos teisėjai yra kompetentingi ir gerai pasirengę vykdyti savo funkcijas. Tokios nuomonės laikėsi net 82 proc. jaunų žmonių.

Nors 56 proc. ispanų gerai vertina Bendrosios teismų tarybos veiklą, 72 proc. respondentų patvirtino, kad teisingumas veikia lėtai, o 79 proc. apklausos dalyvių teigė, jog teisingumo sistema neturi reikiamų išteklių, kad galėtų veikti veiksmingai ir greitai. Trumpai tariant, iš šio tyrimo paaiškėjo, kad teisingumo įvaizdis mūsų visuomenėje yra pastebimai geresnis, nei paprastai laikoma savaime suprantamu dalyku.