Įvykiai Rūdninkuose, kuriuos dabar tiek migrantai, tiek pareigūnai prisimena kaip tikrą pragarą, prasidėjo 2021 m. rugpjūčio 10-osios vakarą.
Šimtai migrantų mėtė į pareigūnus akmenis, plytas, atjungę elektrą tamsoje išvertė tvorą, dešimtys jų per sumaištį paspruko.
„Prie pagrindinių vartų buvo tikras mūšis, – prisiminė įvykių epicentre atsidūrė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas. – Į mane pajudėjo gal kelių šimtų žmonių grupė. Grupė ėjo link manęs, tada paleidom dujas, jie sustojo, atsitraukė gal 20 metrų ir pasipylė akmenys, pagaliai, pradėjo mėtyti visokius daiktus. Pasislėpiau už mobilaus apšvietimo stulpo. Tada kažkas vienas iš jų pradėjo visus raminti, nustebau, nes visa grupė, apie 200 žmonių, jo paklausė ir atsitraukė į stovyklos gilumą.“
Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo diversija, dalis migrantų išvertė tvorą kitoje, menkiau apsaugotoje vietoje ir pabėgo. Paieškai pakeltas sraigtasparnis, pasitelkta kariuomenė, policija ir kitos tarnybos. Dalis bėglių sučiupta ir grąžinta, dalis jų, tikėtina, sugebėjo pasprukti iš Lietuvos, tačiau kiek tiksliai nebuvo atskleista. Daug vėliau skelbta tik tiek, kad iš 4 tūkst. per krizę sulaikytų užsieniečių, 700 per pirmą pusmetį sėkmingai pabėgo ir nebuvo rasti.
Situacija dėl riaušių migrantų stovykloje išspręsta nedelsiant – pareigūnai jau kitą dieną po įvykių apkaltino 3 irakiečius ir juos suėmė. Tik, kaip jau paaiškėjo nagrinėjant bylą teisme, tą teisėsauga padarė praktiškai be jokių įrodymų, remtasi tik gandais ir prižiūrėtojų spėlionėmis. Todėl visus tris kaltinimų sulaukusius irakiečius Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Voicechovskis nusprendė išteisinti dėl riaušių organizavimo, nes jie šio nusikaltimo nepadarė.
Šie trys irakiečiai, Tammaras S., Eslamas A. ir Heydaras E., apkaltinti buvo vien todėl, nes buvo stovyklos lyderiai, iki tol ramindavę kilusius neramumus ir padėdavę administracijai palaikyti tvarką.
„Niekas iš apklaustų liudytojų nenurodė konkrečių jiems žinomų duomenų apie kaltinamųjų veiksmus organizuojant minėtus neramumus stovykloje. Teisme apklausti liudytojai teismui nurodė, kad jie negali kategoriškai teigti, kad riaušes organizavo būtent kaltinamieji, tačiau mano, kad jie galėjo tą padaryti.
Savo nuomonę jie argumentavo tuo, kad kaltinamieji stovykloje buvo lyderiai, autoritetai, jų nurodymų klausėsi kiti stovyklos gyventojai, šie asmenys padėdavo stovyklos administracijai organizuoti tvarką stovykloje, ramindavo stovyklos gyventojus dažnai stovykloje kildavusių neramumų metu“, – kuo remtasi kaltinime nuosprendyje apibūdino teisėjas.
Riaušes įkvėpė melaginga žinia
Iškart po to, kai riaušės vienu metu kilo ir prie Seimo, ir Rūdninkuose, politikai ir pareigūnai kalbėjo, kad tai – ne atsitiktinumas.
„Tuo pačiu laiku prasidėję veiksmai jau yra lakmusas pradėti suprasti, kad tai buvo sistemiškai organizuota. Nelegalūs migrantai stovyklavietėse turi pilną kontaktą su Lietuvos ir kitų užsienio valstybių piliečiais, mobilus telefonas šiais laikais viską gali“, – per spaudos konferenciją iškart po įvykių kalbėjo tuometinis Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius.
Jam tada antrino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė: „Mano nuomone, tą patį vakarą neramumai Rūdninkų poligone taip pat nėra atsitiktinumas, o gerai suplanuota ir koordinuota akcija prieš mūsų valstybę, siekiant destabilizuoti padėtį ir sukelti dar didesnius neramumus.“
Nepaisant to, kad ministrė niekada nepateikė jokių šių žodžių įrodymų, gali būti, kad ji buvo teisi, bent jau toks įspūdis susidaro iš Tammaro, kaltinto riaušių organizavimu, liudijimo.
„Tądien mes su visais aptarinėjome pabėgimo planus, nes internete, „Youtube“ kanaluose, kuriuos mes sekame, pasirodė labai daug informacijos, kad rytoj visi būsime išsiųsti atgal į Iraką. Žmonės buvo apimti baimės, todėl taip ir įvyko, kilo riaušės“, – pasakojo jis.
Visi trys apkaltinti migrantai gyveno toje pačioje palapinėje, du iš jų – susidraugavę dar Irake ir kartu pasiryžę kelionei į Europą per Baltarusiją.
„Kai sužinojome, kad mus grąžins atgal, visi aptarinėjome, kaip pabėgti, nenorėjome būti priverstinai grąžinti. Bet pats nieko neorganizavau“, – tvirtino Tammaras.
Planas – paprastas
Kitas kaltinamasis Eslamas tvirtino, kad jokio konkretaus plano migrantai neturėjo, tiesiog buvo pasiryžę sprukti, nes grąžinimas į tėvynę reikštų mirtį.
„Norėjau tik išsaugoti savo gyvybę, – tvirtino jis. – Niekas nieko neorganizavo, nebuvo aišku, kas ką darys. Apie 17 val. buvome sutarę tik tiek, kad pusė migrantų susirinks ir šauks, kad atkreiptų policijos dėmesį, o kita pusė galės pabėgti.“
Apie planuojamą pabėgimą informaciją iš anksto pasiekė ir stovyklos sargus, ten dirbęs Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas Edgaras teisme minėjo, kad dar iki neramumų pradžios jam vienas žmogus parodė ir išvertė žinutę, kur buvo rašoma, kad vakare prasidės neramumai ir bėgs bent 300 žmonių.
„Netrukus per radijo stotį man pranešė, kad vidury palapinių būriuojasi daug žmonių, buvo išverstos tvoros, jau buvo tamsu. Supratau, kad jau duotas signalas viską pradėti, nes prožektoriai buvo atjungti nuo įtampos, man migrantai neleido ten prieiti ir jų sutvarkyti, mėtėsi strypais, plytomis, akmenimis, viską laužė, labai greitai viskas vystėsi. Sraigtasparnis atskrido, vidurnaktį kariuomenė atvažiavo, vyko pabėgusiųjų paieška, policija, greitoji buvo“, – tos nakties įvykius prisiminė jis.
Kol būrys migrantų vertė tvorą, riaušių organizavimu kaltinami žmonės viską ramiai stebėjo užnugaryje, o tada, pasitaikius progai, paspruko, minėjo VST pareigūnas.
„Nemačiau, kad jie patys laužytų kažką ar mėtytų, bet jie kartu pabėgo per išverta tvorą, kaip man sakė, pabėgo gal 30-40 žmonių“, – prisiminė jis.
Kalti, nes lyderiai
Edgaro tvirtinimu, kad tie būtent kaltinamieji yra lyderiai, buvo akivaizdu, jie turėjo savo šašlykinę, pas juos vienus visada būdavo malkų, kiti prie jų nuolat buriuodavosi ir klausydavo nurodymų.
„Dar man apie tai aiškino vienas baltarusis, jis dalyvavo Minsko riaušėse, o tada pabėgo į Lietuvą ir irgi atsidūrė migrantų stovykloje. Jei tas baltarusis nesumelavo, būtent jie organizavo pabėgimą“, – aiškino Edgaras.
VSAT kriminalinės žvalgybos tyrėjas, stovykloje atsakingas už migrantų apgyvendinimą ir maitinimą, teisme sakė, kad daug bendravo su kaltinamaisiais, sprendė įvairius buitinius klausimus, pavyzdžiui, dėl maisto ar antklodžių dalinimo.
„Stovykloje buvo apie 800 žmonių. Nesusipratimų, vagysčių, konfliktų visada būdavo, tai su maistu problemos, tai šiaip pykdavosi. Įvedinėjome tvarką, todėl buvome suinteresuoti, kad būtų žmonės, per kuriuos galima būtų susiorientuoti, nes su visais 800 neįmanoma. Jie labai norėjo laisvės, kurdavo laužus, pareigūnai saugojo, kad gaisras nekiltų, bet nelabai kas pareigūnų klausė. Iš kaltinamųjų lyderis buvo Tammaras, jo visi klausydavo, visi nurimdavo, jis anglų kalbą mokėjo, bendravo ir su pareigūnais, nuramindavo žmones, jei būdavo kokių problemų“, – pasakojo tyrėjas.
Jis spėjo, kad ir riaušės negalėjo būti organizuotos be kaltinamųjų trijulės pagalbos, tačiau sakė, kad jam informaciją perdavę žmonės kategoriškai atsisakė liudyti oficialiai.
Čia svarbu paminėti, kad būtent šių dviejų pareigūnų liudijimai tapo kertiniais įrodymais prieš visus kaltinamuosius.
Tiesa, pavyzdžiui, Heydaras kategoriškai neigė ne tik ką nors organizavęs, bet ir turėjęs kokį nors autoritetą, jis tik padėdavo organizuoti apsipirkimą, kad nebūtų chaoso, nes mokėjo angliškai. Kiti du kaltinamieji taip pat sakė, kad riaušių tikrai neplanavo.
Naktį prisimena kaip pragarą
Anksčiau Delfi kalbinti migrantai yra užsiminę, kad gyvenimas Rūdninkuose buvo tikras pragaras, ilgą laiką jie net negavo karšto maisto, šaldavo naktimis, greit susiformavo kastų sistema, tačiau ir vyko nuolatiniai neramumai.
O rugpjūčio 10-ąją jie prisimena kaip didžiausią košmarą. Tą vakarą kilę neramumai, pasak užsieniečių, buvo brutaliai numalšinti – riaušių ekipuote apsišarvavę pareigūnai esą nesirinko, ką tramdyti ir netaupė dujų, jos neva buvo purškiamos net į ramiai miegančių žmonių palapines.
Vienas migrantas pasakojo, kad jis bendradarbiavo su pareigūnais ir kilusių neramumų metų bandė stovyklos prižiūrėtojams padėti sutvarkyti išverstas tvoras, bet vis tiek buvo užpultas ir aptalžytas bananais.
Kad naktis buvo įtempta, neslepia ir liudijęs VST pareigūnas, pasak jo, po nakties jis vienas buvo išpurškęs porą dujų balionų.
Visi – išteisinti
Visi pareigūnų surinkti liudijimai neįrodo jų kaltės, maža to, prokuratūra kaltinamajame akte išvis nenurodė, ką konkrečiai trys irakiečiai padarė.
„Bylos medžiagoje nėra nurodyta jokio konkretaus kurstymo fakto, t. y. nenurodytas nei tokio kurstymo bent apytikslis laikas, kurstymo forma (žodžiu, raštu ar pan.), nei asmenų ratas, kurių atžvilgiu jis buvo nukreiptas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kaip, kokiais veiksmais, kokiomis priemonėmis kaltinamieji 2021 m. rugpjūčio 10 d. 21:00 val. stovykloje sukėlė riaušes“, – rašoma nuosprendyje.
Nors tyrimo metu daug apklaustų pareigūnų nuotraukose atpažino tris kaltinamuosius, kaip esą organizavusius riaušes, tačiau kai reikėjo liudyti teisme, paaiškėjo, kad jie nieko konkretaus nežinojo, apie viską žinojo tik iš kitų žmonių pasakojimų.
„Nagrinėjamojoje byloje praktiškai visi apklausti liudytojai davė parodymus apie veikos vykdytojų veiksmus, nes betarpiškai matė tuos veiksmus. Tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad pats betarpiškai stebėtų visų kaltinamųjų, arba bent vieno iš jų, atliekamus veiksmus organizuojant šios veikos padarymą. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis Heydaras E. riaušių metu sakė, kad jis yra lyderis, per garsiakalbį bandė raminti riaušių dalyvius, o kad pabėgimą organizavo Tammaras S. ir Eslamas A. jam sakė vienas baltarusis, kuris taip pat gyveno šioje stovykloje.
Kitas liudytojas nurodė, kad Tammaras stovykloje buvo lyderių, jo visi klausydavo, jis mokėjo anglų kalbą, bendravo su pareigūnais, ramindavo žmones, jei būdavo kokių problemų, Heydaras padėdavo administracijai dalinti maistą. Žmonės jam sakė, kad kaltinamieji organizavo riaušes, bet liudyti kategoriškai atsisakė.
Visi kiti liudytojai informaciją apie organizatorius gavo iš šių dviejų liudytojų. Tokiu būdu nei vienas teisme apklaustas liudytojas betarpiškai nematė jokių kaltinamųjų organizacinių veiksmų, organizuojant riaušes. Byloje nenustatyti ir neapklausti asmenys, kurie patys betarpiškai matytų kaltinamųjų veiksmus, kuriuos galima būtų pripažinti kaip nusikaltimo organizavimo veiksmus“, – pažymėjo teisėjas.
Apibendrindamas teismas pastebėjo, kad nors liudytojai tyrimo metu atpažino kaltinamuosius kaip riaušių organizatorių, tačiau tą padarė ne remdamiesi faktais, o tik savo prielaidomis.
„Kiekviena inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė gali būti konstatuojama tik tada, kai jos buvimą patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma“, – išteisindamas kaltinamuosius pasisakė teisėjas.
Tiesa, šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
