ESTT sudaro du teismai: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas. Jame dirba nepriekaištingos reputacijos, nepriklausomi teisėjai, jų kompetencijai keliami aukščiausi reikalavimai. Teisėjų kadencija trunka šešerius metus su galimybe ją atnaujinti.
Teisingumo Teisme dirba po vieną teisėją iš valstybės narės – 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Bendrajame Teisme dirba 54 teisėjai (po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės).
Bendrasis Teismas nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų bei valstybių narių pareikštus ieškinius daugiau nei 40 sričių (konkurencijos, intelektinės nuosavybės, aplinkosaugos, sveikatos, žemės ūkio, užsienio ryšių, viešųjų pirkimų, galimybės susipažinti su dokumentais, institucinės teisės ir t. t.). Dėl Bendrojo Teismo sprendimų galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui, bet tik teisės klausimais.
ESTT kūrimosi pradžia
Siekdami nutraukti dažnus ir kruvinus konfliktus, paskatinusius Antrąjį pasaulinį karą, Europos politikai pradėjo kurti ES pamatus. Pirmasis žingsnis siekiant ilgalaikės taikos – 1951 m. pasirašyta Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo, arba Paryžiaus, sutartis (įsigaliojo 1952 m.). Pirmą kartą šešios Europos valstybės (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai) sutarė siekti integracijos. Pagal šią sutartį įsteigus Vyriausiąja valdyba pavadintą vykdomąją instituciją, Parlamentinę Asamblėją, Ministrų Tarybą, ESTT ir Konsultacinį komitetą buvo paklotas Bendrijos pamatas.
1952 m. įkurtas ESTT iš pradžių buvo nedidelis teismas, kurio oficialus tikslas – užtikrinti, kad aiškinant ir taikant EAPB sutartį būtų laikomasi teisės. Teismą sudarė septyni teisėjai, kad būtų galima atstovauti kiekvienai iš šešių valstybių narių ir kad teisėjų skaičius būtų nelyginis, jei balsai pasiskirstytų po lygiai. Iš kiekvienos valstybės narės buvo paskirta po vieną teisėją, o septintoji vieta rotacijos būdu atiteko didžiosioms valstybėms narėms (Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai). Apie to meto ESTT vidinę veiklą žinoma nedaug. Svarstymai buvo slapti ir juose galėjo dalyvauti tik teisėjai. Atskirosios nuomonės nebuvo skelbiamos. Teismas buvo lyginamas su juodąja skyle, iš kurios niekas negali ištrūkti, išskyrus labai trumpus teismo sprendimus, o juose nebuvo nė užuominos apie teisėjų nesutarimus. Slaptumas buvo ypatingas – priimta viena darbo kalba (prancūzų), kad slaptuose svarstymuose nedalyvautų vertėjai žodžiu.
1957 m. pasirašius Romos sutartį, ESTT užėmė svarbesnę vietą ES institucijų sistemoje. Šia sutartimi buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB), į kurią įtraukta EAPB; be to, ja taip pat buvo įsteigta Europos atominės energijos bendrija (EURATOM). Siekiant išvengti Europos institucijų gausėjimo, Romos sutartimi buvo sujungtos šių bendrijų institucijos, o ESTT įgijo EEB ir EURATOM jurisdikciją. Taip pat išplėsta ESTT kompetencija: 1) įdiegus prejudicinio sprendimo procedūrą, teismai galėjo tiesiogiai kreiptis į ESTT su klausimu, kaip turėtų būti aiškinamas ES teisės aktas ar reglamentas; 2) įvesta panaikinimo procedūra (angl. Annulment procedure), pagal kurią ESTT galėjo peržiūrėti Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos priimtų teisės aktų teisėtumą; 3) sukurta pažeidimo procedūra (angl. Infringement procedure), kuria siekiama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Bendrijos teisės. Tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės galėjo pradėti pažeidimo procedūrą ESTT, kuris vėliau spręsdavo, ar valstybė narė pažeidė teisės aktus. Kiekviena iš šių procedūrų padidino ESTT, kaip ES sutarčių gynėjo nuo valstybių narių ar ES institucijų pastangų pakenkti ES sutartims, svarbą.
ESTT Europos Sąjungos piliečio gyvenime
Aiškindamas ir plėtodamas savo praktiką ESTT įneša svarų indėlį kuriant teisinę erdvę piliečiams, ginant jų teises, kurias įvairiose kasdienio gyvenimo apraiškose jiems suteikė ES teisės aktai. Dauguma iš tūkstančių ESTT priimtų sprendimų, ypač visi tie, kurie priimti pagal prašymus priimti prejudicinį sprendimą, turi akivaizdžiai svarbių padarinių kasdieniame ES piliečių gyvenime. Pavyzdžiui, nuo 1979 m., priėmus sprendimą Cassis de Dijon dėl laisvo prekių judėjimo principo, prekybininkai gali importuoti į savo šalį bet kokias prekes, kilusias iš kitos ES šalies, su sąlyga, kad jos ten buvo teisėtai pagamintos ir parduodamos ir kad nėra jokio privalomo pagrindo, pavyzdžiui, susijusio su sveikatos ar aplinkos apsauga, dėl kurio būtų draudžiamas šių prekių importas į vartojimo valstybę.
Daug svarbių sprendimų priimta laisvo asmenų judėjimo srityje. 1993 m. sprendime Kraus Teisingumo Teismas patvirtino, kad Bendrijos piliečio, turinčio trečiosios pakopos universitetinį diplomą, kuris įgytas kitoje valstybėje narėje ir kuris leidžia pradėti verstis profesine veikla ar vykdyti ekonominę veiklą, padėtį ir net jo ryšius su jo kilmės valstybe nare reglamentuoja Bendrijos teisė. Taigi nors valstybė narė ir gali nustatyti reikalavimą, jog siekiant naudoti diplomą jos teritorijoje reikalingas administracinės valdžios institucijos leidimas, leidimo procedūra turi turėti vienintelį tikslą – patikrinti, ar diplomas buvo tinkamai išduotas.
1989 m. sprendime Cowan ESTT užtikrino laisvą paslaugų teikimą visiems ES piliečiams. Situacija buvo tokia, kad britų turistas buvo užpultas ir rimtai sužeistas Paryžiaus metro. Gavęs Prancūzijos teismo prašymą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, būdamas turistu, tas asmuo buvo paslaugų ne savo šalyje gavėjas ir jam buvo taikomas Bendrijos teisėje įtvirtintas nediskriminavimo dėl pilietybės principas. Dėl to jis turėjo teisę į tokį patį nuostolių atlyginimą, kokio galėjo reikalauti Prancūzijos pilietis.
Kitoje situacijoje ESTT, aiškindamas Bendrijos nuostatas dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, prisidėjo prie moterų apsaugos nuo su motinyste susijusio atleidimo iš darbo. Viena moteris buvo atleista iš darbo dėl to, kad nebegalėjo dirbti dėl nėštumo sukeltų sunkumų. 1998 m. Teisingumo Teismas paskelbė šį atleidimą prieštaraujančiu Bendrijos teisei. Moters atleidimas iš darbo nėštumo metu dėl jos nebuvimo darbe, kurį sukėlė su nėštumu susijusi liga, yra draudžiama diskriminacija dėl lyties (sprendimas Brown).
Dėl ES pilietybės, kurią pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo turi visi valstybių narių piliečiai, Teisingumo Teismas patvirtino, kad ji suteikia teisę apsigyventi kitos valstybės narės teritorijoje (2004 m. sprendimas Zhu ir Chen).
Įdomu
● Nuo pat ESTT įsteigimo 1952 m. jo būstinė yra Liuksemburge.
● Nuo 1952 m. ESTT priėmė daugiau kaip 40 580 sprendimų ir nutarčių.
● Paprastai posėdžiai vyksta antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, jų pradžia 9 val. 30 min. Posėdžių trukmė skiriasi priklausomai nuo bylų ypatumų.
● Lankytojai gali dalyvauti viešuose teismo posėdžiuose.
● Pirmieji teisėjai iš Lietuvos buvo paskirti 2004 m. – Pranas Kūris (Teisingumo Teisme) ir Vilenas Vadapalas (Bendrajame Teisme).
● Nuo 2004 m. ESTT yra išnagrinėjęs apie 270 bylų iš Lietuvos.
● ESTT įvairiuose skyriuose, įskaitant ir vertimo skyrių, dirba 47 Lietuvos piliečiai. Trys dirba Teisingumo Teismo teisėjo kabinete. Keturi dirba Bendrojo Teismo teisėjų kabinetuose. Taip pat dar trys dirba Bendrojo Teismo tarnybose.
● Generalinis advokatas yra Teisingumo Teismo narys, tačiau jis nedalyvauja teisėjų pasitarimuose. Jis dalyvauja teismo posėdyje ir po kelių savaičių pateikia savo išvadą. Joje jis visiškai nešališkai pasiūlo Teisingumo Teismui, kaip turėtų būti išspręstas ginčas. Teisingumo Teismas neprivalo laikytis tokios išvados. Jei byloje nekyla naujas teisės klausimas, Teisingumo Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą be išvados.
● Siekiant visiems piliečiams užtikrinti vienodą teisę kreiptis į teismą, bet kuri iš 24 oficialiųjų ES kalbų gali būti proceso kalba. Sinchroninis vertimas žodžiu į kelias kalbas užtikrinamas tam, kad per teismo posėdį susikalbėtų šalys, advokatai, teisėjai ir generalinis advokatas.
● ESTT dirba daugiau nei 2 200 darbuotojų – valstybių narių piliečių. Tai yra teisėjų ir generalinių advokatų kabinetuose, kalbų ir administracinėse tarnybose dirbantys darbuotojai. Jie yra įgiję įvairų išsilavinimą, kad galėtų atlikti specifines (teisininkai lingvistai) arba nespecifines (teisininkai, informatikai, asistentai, administracijos darbuotojai ir t. t.) užduotis. Visi jie kalba keliomis kalbomis iš 24 oficialiųjų kalbų, nes dirba daugiakultūrėje ir daugiakalbėje aplinkoje. Kaip savo srities specialistai, jie dirba ES teisės ir Europos kūrimo labui.
● 2019 m. pastačius ir inauguravus trečiąjį ESTT rūmų bokštą, jis tapo aukščiausiu pastatu Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje.
● Procesas ESTT yra nemokamas. Vis dėlto ESTT neapmoka turinčio teisę atstovauti valstybės narės teisme advokato, kuris privalo atstovauti bylos šalims, honorarų. Šalis, kuri negali apmokėti visų teismo išlaidų ar jų dalies, neatstovaujama advokato, gali prašyti nemokamos teisinės pagalbos. Kartu su šiuo prašymu turi būti pateikta visa informacija, pagrindžianti šios teisinės pagalbos reikalingumą šiai šaliai.
● Biudžetas:
2021 m. – 444 mln. Eur
2020 m. – 437 mln. Eur
2019 m. – 429 mln. Eur
2018 m. – 410 mln. Eur
2017 m. – 399 mln. Eur
2016 m. – 380 mln. Eur
2015 m. – 357 mln. Eur
2014 m. – 355 mln. Eur
2013 m. – 354 mln. Eur