Dar 2019 m. policijos vadovai pranešė apie skandalingą tyrimą – kone dešimtmetį Ginklų fondo darbuotojas vogė iš ten ginklus, kurie turėjo būti sunaikinti. Kulkosvaidžiai, pistoletai, revolveriai buvo pardavinėjami už tūkstančius eurų.
Dabar apie tai, kas ilgus metus dėjosi Ginklų fonde atskleidė ilgametis darbuotojas, nusprendęs jam patikėtus ginklus ne sunaikinti, o parsinešti namo.
„Galvojau apie grėsmę iš Rytų“, – tvirtino jis, aiškindamas, kodėl pasiėmė šimtus ginklų.
Jokios kontrolės
Ginklų fonde S. Kuzminskas įsidarbino 1999 m., pirmiausia – kaip sandėlininkas-ūkvedys.
„Tuo metu viskas tik kūrėsi, viskas buvo nauja, faktiškai nieko neturėjome, trūko sandėlių. Tiesiog davė didelę patalpą, kur buvo sukrauti ir ginklai, ir dokumentai, o aš viską turėjau tvarkyti“, – jau liudydamas teisme kalbėjo vyras.
Ką daryti su iš įvairiausių Lietuvos kampelių surinktais ginklais spręsdavo komisijos, jose dalyvavo ir pats S. Kuzminskas.
„Tarp priduotų ginklų atsidūrė ir Aukščiausios Tarybos gynėjų ginklai. Aš sakiau, kad tokius ginklus netikslinga naikinti, naikinsime mūsų pačių istorioją, bet niekas manęs neklausė“, – pasakojo kaltinamasis.
Nors daug žmonių spręsdavo, kokius ginklus naikinti, tačiau už patį sunaikinimą buvo atsakingas vienintelis S. Kuzminskas, o jo veiklos niekas nekontroliavo.
„ Ardymo, laužymo ir paruošimo naikinti ir naikinimo procedūros iš esmės buvo patikėtos man vienam, – sakė jis. – Negalėjau suprasti, kaip galima tiesiog sunaikinti ginklus, kurių buvo ir gerų, galvojau, jog istorija vėl gali pasikartoti, gali prireikti tų ginklų, juo labiau, kad kiekvienais metais aukščiausi šalies pareigūnai vis kalbėdavo apie iš rytų kylančias grėsmes.“
Tvarkėsi, kaip galėjo
Vyrui teko naikinti tonas ginklų, kartais į Kauno ketaus liejyklą tekdavo važiuoti net du kartus per dieną. Tačiau geriausiai išsilaikiusių ginklų jis ten nepristatydavo.
„Esant tokiems kiekiams, sukontroliuoti ir patikrinti, ką aš pridavė naikinimui, iš esmės nebuvo galimybės“, – prisipažino buvęs sandėlininkas.
Šaudmenis ir sprogmenis S. Kuzminskas veždavo į Rūdninkų poligoną ir ten naikindavo sudėjęs tiesiog į statinę.
„Naikinimas buvo visiškai savamokslis. Aš buvau tų naikinimų procedūrų pradininkas, anksčiau niekas to nedarė, o aš ir pats patirties neturėjau, – kalbėjo jis ir pridūrė. – Vis užduodavo sau klausimus, kam reikia tuos ginklus ir šaudmenis naikinti, kai teisėsaugos struktūroms jų labai trūko.“
Slėpė namuose
Vyras tvirtino, kad po truputį ginklus vežė namo, krovė į statines, o galiausiai viską sudėjo į šulinio rentinį po grindimis ir užbetonavo.
„ Šeima apie tai nieko nežinojo ir neįtarė, nors aš pats nuolat gyvenau baimėje, ta vieta, kurioje buvo laikomi ginklai ir šaudmenys, niekada neužšaldavo, bijojau, kad niekam dėl to nekiltų klausimų“, – prisipažino jis.
Vyras Ginklų fonde dirbo iki 2006-ųjų, tačiau pats tvirtino, kad iš ten parsineštas turtas užbetonuotas po grindimis gulėjo daugiau nei dešimtmetį.
„Viskas gulėjo iki to momento, kai iškilo namų pardavimo klausimas ir jis buvau priverstas laikomus ginklus pernešti į kitą vietą, – sakė teisiamas vyras. – Buvo daug streso, nes pirmiausia reikėjo išgriauti betoną, po truputį viską pernešti, suslėpti, bet kada galėjo kas nors pamatyti. Iš pradžių nešiau į malkinę, dariau uždangas, pastolius, kad nepamatytų kaimynai.
Malkinėje kroviau po joje sudėtais atsarginiais ratais. Paskui po truputį nešiau į mišką, kuris priklausė man ir kurio neketinau parduoti, kasiau duobes ir slėpiau. Atrodo, iš viso buvau padaręs 9 slėptuves, kroviau į bidonus ir užkasiau žemėmis.“
Pardavė draugams
Visa tai vyko 2017 m., tuo pat metu jis apie situaaciją užsiminė savo pažįstamiems kolekcininkams, kuriems anksčiau padėjo iš fondo oficialiai įsigyti įvairiausių ginklų – Sigitui Mazaliauskui ir Česlovui Pompolovičiui.
„Jie buvo ilgamečiai mano pažįstami, ginklų fanatai, jais domėjosi. Įvertinau, kad abu gyvena vienkiemiuose, nėra turėję jokių reikalų su policija, Sigitas dar daug metų buvo ir medžiotojų ddraugijos pirmininkas. Nė vienam iš karto atvirai ginklų nesiųliau, iš pradžių Česlovui nuvežiau dalių, norėjau pažiūrėti, kaip sureaguos, o tada viskas įsisiūbavo“, – prisiminė vyras.
Jiedu su Č. Pompolovičiumi nusprendė, kad reikia nutrinti registruotų ginklų serijos numerius, pastarasis sutiko tai padaryti.
„Česlovas ėmė viską, ką jam vežiau. Norėjau kuo greičiau viskuo atsikratyti, nes aplink mane buvo pardavinėjamos žemės, kūrėsi vis nauji kaimynai. Jis man ir sumokėdavo, pistoletai TT – daugmaž 300-400 Eur, kulkosvaidžiai „Agram“ 600-800 Eur, pistoletai „Makarov“ – 300-400 Eur, „Margolin“ – 200 Eur“, – prisipažino S. Kuzminskas.
Lygiai taip pat ginklus jis pardavinėjo ir S. Mazaliauskui. Prieš teismą stojo dar ir Marius Pajarskas, jis ginklus įsigijo iš Č. Pompolovičiaus.
Galiausiai į visų jų namus pasibeldė „Aro“ vyrai, per kratas buvo rasta ir paimta šimtai ginklų bei šaudmenų.
Gailesčio nesulaukė
Beveik 200 ginklų ir virš 5 tūkst. šovinių pagrobęs S. Kuzminskas prašė jo pagailėti ir nesodinti į kalėjimą.
Jis aiškino, kad nusikaltimus įvykdė spontaniškai, taip pat, kad jo garbaus amžiaus tėvams reikia priežiūros, tačiau teisėjų širdies tokie argumentai nesuminkštino.
„Nors kaltinamasis aiškino, jog ginklus bei šaudmenis pagrobė, būdamas įsitikinęs, jog pastarųjų gali prireikti užtikrinant Lietuvos saugumą, manydamas, jog gali pasikartoti ankstesni įvykiai, juo labiau, kai apie gresiantį „pavojų iš rytų“ nuolat kalbėjo valstybės politikai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pastarasis vėliau didelę dalį pagrobtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenį realizavo“, – kaltinamojo pasiteisinimus triuškino teisėjai.
„Kaltinamasis tikino neva pastariesiems realizavo, kadangi juos gerai pažinojo, tiek S. Mazaliauskas, tiek Č. Pompolovičius buvo kolekcionieriai, ginklų fanatai, todėl tikėjo, jog perduodami ginklai atsidurs „gerose rankose“, tačiau akivaizdu, kad perleisdamas šaunamuosius ginklus bei šaudmenis kaltinamasis niekaip negalėjo sukontroliuoti, kaip toliau jais bus disponuojama“, – pažymėjo teisėjai.
Svarbi ir ta aplinkybė, kad buvo nutrinami ginklų registracijos numeriai, o tai rodo, kad ginklų, priešingai nei teigė kaltinamieji, nebuvo ruošiamasi tik toliau slėpti.
S.Kuzminskas buvo pripažintas kaltu dėl didelio kiekio nurašytų ir sunaikintinų šaunamųjų ginklų (apie 200 vnt.), jų dalių, šaudmenų (daugiau nei 5 000 vnt.) pagrobimo ir pardavimo. Už tai Vilniaus apygardos teismas jam skyrė 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat konfiskuoti iš nusikalstamų veikų gauti 2 000 Eur.
Iš S. Kuzminsko dalį pagrobtų ginklų įsigiję Sigitas Mazaliauskas ir Česlovas Pompolovičius pripažinti kaltais dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, jų dalių, šaudmenų įgijimo, laikymo, gabenimo, realizavimo. Abiem paskirtos 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Dalis bausmės (1 metai ir 6 mėnesiai) turėjo būti atlikta iš karto, o likusios bausmės dalies vykdymas atidedamas 2 metams ir 4 mėnesiams.
