Šios baudžiamosios bylos pradžia buvo Lietuvos sporto universiteto pareiškimas, kuriuo buvo skundžami R. Paulausko veiksmai, kuomet jis nutraukdamas darbo santykius su universitetu, iš universiteto vidinės informacinės sistemos ištrynė mokomąją krepšinio treniruočių paskaitų medžiagą.
Nors nuo pat pradžių sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokių žinomo krepšinio trenerio ir dėstytojo, sukūrusio šią mokymo medžiagą, veiksmų atrodė pakankamai nevienareikšmis ir prieštaringas, kadangi R. Paulasukas buvo teisėtas šių duomenų valdytojas ir kūrinio autorius, ikiteisminiame tyrime R. Paulauskui pateikė įtarimą pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą poveikį elektroniams duomenims.
Aktualu tai, kad siekiant pripažinti asmenį kaltu pagal šį BK straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad asmuo darė poveikį elektroninams duomenims ar elektroninei programai, turi būti taip pat konstatuota, kad šis poveikis yra būtent neteisėtas, tiksliai apibrėžta kokiems elektroniniams duomenims ar progarmai padarytas poveikis, ar šio paveikio pasekoje buvo padaryta žalos kitam fiziniam ar juridinaim asmeniui.
Nežiūrint į tai, kad visi šie nusikalstamos veikos požymiai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyti, baudžiamoji byla kaltinant R. Paulauską buvo perduota Kauno apylinkės teismui. Išnagrinėjus bylą, Kauno apylinkės teismas jį pripažino kaltu ir pripažino, kad LSU buvo padaryta 1217,11 Eur. turtinė žala.
Nesutikęs su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu R. Paulauskas ir jo gynėjai apskundė Kauno apylinkės teismo nuosprendį, tačiau Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka apeliacinį skundą atmetė.
Su tokiais žemesnių instancijų teismų sprendimais nesutinkantys R. Paulauskas ir jo gynėjai padavė kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausjam Teismui (LAT). Kasaciniuose skunduose buvo keliami klausimai dėl R. Paulausko kaltės, elektroninių duomenų baudžiamosios atsakomybės kontekste sąvokos, neteisėtumo sąvokos apibrėžimo asmeniui naudojantis jam teisėtai suteikta prieiga prie informacinės sistemos, atsiradusios žalos Lietuvos sporto univesitetui konstatavimo fakto pagrįstumui, R. Paulausko autorinių teisių į kūrinį fakto konstatavimo, santykių tarp LSU ir jo dėstytojo prigimties ir apibrėžimo.
LAT visiškai palaikė kasaciniuose skunduose išdėstytus R. Paulausko ir jo gynėjų advokatų Olego Šibkovo ir Audriaus Juozapavičiaus argumentus, panaikino žemesnių teismų apkaltinamuosius nuosprendžius ir baudžiamąją bylą R. Paulausko atžvilgiu nutraukė.
LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės grandies teismai, taikydami baudžiamąją atsakomybę, netinkamai vertino patį elektroninių duomenų pobūdį, jų turinį , nevertino konkrečių poveikio (ištrynimo) aplinkybių pavojingumo aspektu, taip pat neatskleidė tyčinės nuteistojo kaltės.
Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas, esant teisiniams santykiams (pavyzdžiui, darbiniams ar kitokiems sutartiniams santykiams), turi galimybę prieiti prie duomenų šaltinio, jam suteiktos atitinkamos teisės disponuoti elektroniniais duomenimis (pavyzdžiui, juos iš dalies ar visiškai administruoti), jo tyčinio veikimo (poveikio) neteisėtumas turi būti nustatomas kaltinime aiškiai nurodant, kokius teisės aktus jis pažeidė, kokių draudimų, susitarimų, įgaliojimų tyčia nesilaikė.
LAT sprendimas aptariamojoje byloje turi labai didelę reikšmę tolimesnei teismų praktikai baudžiamsoiose bylose dėl nusikaltamų veikų kuriomis daroma žala informacinių sistemų saugumui.
LAT nutartyje atskleisti ir toliua plėtojami atskiri šios nusikalstmaoveikos požymiai ir šių požymių apibrėžimai, išdėstyta okie duomenys turi būti nustatyti tiriant ir nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.
Neabejotinai, šisišteisinamasis nuosprendis turi labai didelės reikšmės ir pačiam R. Paulauskui. Ilgą laiko tarpą žinomas ir visuomenei gerbiamas krepšinio treneris ir profesionalas buvo nepagrįstai persekiojamas baudžiamojoje byloje, per šį laiką jam teko ilgai leisti laiką ginant savo vardą prokuratūroje ir teismuose, patirti moralinius ir psichologinius išgyvenimus dėl jam mestų kaltinimų, gauti nusikaltėlio etiketę ir būti pripažintam kaltu baudžiamojoje byloje. Pagaliau, teisingumas šioje byloje pasiektas.
LAT tiksliai ir aiškai įvardijo, į kokius kriterijus ir požymius reikia atkreipti dėmesį tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kaip turi būti tiriamos ir nagrinėjamos tokios baudžiamsoios bylos. Tačiau dar svarbiau, kad šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje, nors ir pavėluotai, atstatytas ir išsaugotas nekalto žmogaus vardas.
