Darbo grupės vadovas, prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas DELFI pažymėjo, kad šie teisės aktų projektai – pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai ne patys teismai „sau rašosi įstatymą", nes iki šiol už taisyklių, pagal kurias dirba teismai, sukūrimą, buvo jie patys ir atsakingi.
„Pirmiausiai mes, grupės nariai, buvome ir mafijozais apkaltinti, ir atėjo žinių, kad teisėjais nenebūsime niekada, ir kitų nelabai gerų dalykų. Tad, matyt, neblogas projektėlis", - pristatydamas projektą pašaipiai kalbėjo darbo grupės narys Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius.
Anot jo, projektui patekus į Seimą, esminės idėjos gali būti labai sušvelnintos ir, priėmus įstatymą, žengtas tik mažas žingsnis.
„Tiesiog yra kartais interesas, noras turėti galimybę paskambinti, paprašyti, pasiūlyti atsižvelgti į rinkėjo skundą", - aiškino V. Nekrošius.
Anot darbo grupės narių, naujajame V. Adamkui pateiktame Teismų įstatymo projekte sustiprinama Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Teisėjų garbės teismo veikla, nustatyta „labai aiški" teisėjų atrankos sistema ir atsakomybė už atranką, padidinti reikalavimai kandidatams į teisėjus.
Naujame projekte atsirado ir dvi papildomos drausminės nuobaudos teisėjams – bauda bei teisėjų garbės teismo valia teisėjų atleidimas iš pareigų.
„Numatyta galimybė skirti tokio dydžio baudą, kokia gali būti paskirta bet kokiam Lietuvos piliečiui už analogišką pažeidimą. Tarkime, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jeigu už tokį pažeidimą teisėjams baudos nebuvo skiriamos, o apsiribojama tik bylos svarstymu ar pastabos pareiškimu, o eilinis pilietis baudžiamas pinigine bauda, šiandien ta bauda gali būti taikoma ir teisėjui", - aiškino H. Šinkūnas.
Taip pat nebelieka pareigų sudvejinimo: tas pats asmuo negali būti Teismų tarybos pirmininku ir Aukščiausiojo teismo pirmininku. Tarkime, šiuo metu Teismų tarybos pirmininkas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius.
Be to, komisijoje, kuri sprendžia, ar kelti teisėjui drausmės bylą, galėtų dalyvauti visuomenės atstovai.
Numatyta, kad Teismų tarybos veikloje taip pat dalyvaus du visuomenės atstovai, atrinkti iš žymiausių kultūros, mokslo, visuomenės veikėjų ar visuomeninių organizacijų atstovų ir paskirti prezidento.
Be to, naujoje redakcijoje numatyta, jog visuose teismuose, pradedant nuo apygardų, turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už ryšius su visuomene, juo gali būti ir to teismo teisėjas. Taip esą bus užtikrintas teismų veiklos viešumas.
Gegužės 12 dieną visuotiniame teisėjų susirinkime teisėjai turėtų priimti ir naują teisėjų etikos kodeksą, kuriame, anot darbo grupės narių, teisėjų elgsena stipriai suvaržoma etinėmis nuostatomis.