Su teisėja D. Vasariene kalbamės apie ENCJ veiklą ir narystės šiame tinkle svarbą.
– Trumpai pristatykite ENCJ organizaciją, kokius narius ji vienija?
– ENCJ yra organizacija, kuri Europos lygiu suburia ir vienija nacionalines institucijas, nepriklausomas nuo kitų valdžios šakų, siekiančias nepriklausomo teismų sprendimų priėmimo užtikrinimo ir atstovaujančias teisėjų interesams. Paprastai ENCJ narėmis yra nacionalinės teisėjų tarybos, tačiau ne visose valstybėse veikia tokios teisėjų savivaldos institucijos, todėl šios organizacijos veikloje gali dalyvauti ir kiti teisėjus vienijantys subjektai. Svarbiausia, kad jie siektų užtikrinti teismų bei teisėjų nepriklausomumą ir būtų nepriklausomi nuo kitų valdžių. Institucijos, kurios nėra visiškai nepriklausomos, tačiau taip pat atstovauja teisėjų interesams, irgi gali prisijungti stebėtojo teisėmis. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur sudėtinga savivaldos sistema, nėra vienos teisėjus vienijančios organizacijos – ENCJ narės, todėl stebėtojo teisėmis dalyvauja Vokietijos teisingumo ministerija. Svarbu paminėti, kad stebėtojai nedalyvauja priimant svarbiausius ENCJ sprendimus, balsuojant dėl narių priėmimo ar esamų narių pašalinimo, taip pat renkant vykdomuosius organus.
Tokia narių struktūra įtvirtinta ir ENCJ Statute, kuriame numatyta, kad jo nare gali tapti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių teisėjų tarybos (ar kitos nepriklausomos teisėjus vienijančios organizacijos), o stebėtojo statusas gali būti suteiktas ir valstybių, kurios turi ES kandidatės statusą, nepriklausomoms teisėjus vienijančioms organizacijoms, ES institucijoms, Europos Tarybos ir kitiems patariamiesiems organams, veikiantiems teisingumo srityje.
– Kokios yra pagrindinės šio tinklo veiklos kryptys ir tikslai?
– Pagrindinis ENCJ tikslas yra skatinti ES teisėjų tarybų ar kitų teisėjus vienijančių organizacijų bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą, pačioje teisėjų bendruomenėje užtikrinant teismo nepriklausomumą. Organizacija veikia siekdama prisidėti prie pamatinio ES teisės principo – teisės viršenybės – užtikrinimo. Šiuo principu paremta visa šiuolaikinių ES valstybių sistema, tai, prie ko kiekvienas esame įpratę ir priimame kaip duotybę, – teisę į asmenų lygybę prieš įstatymą, valdžių atskyrimą ir jų autonomiškumą. Teisinė valstybė yra ES pagrindas ir viena iš pagrindinių vertybių, o teisė į nepriklausomą teismą – fundamentali kiekvieno asmens teisė, kurią valstybė yra įsipareigojusi saugoti ir ginti.
Tam tikros tendencijos Europoje rodo, kad teisingumo sistemos ir teisminės institucijos susiduria su iššūkiais. Kai kuriose ES valstybėse narėse vyksta politiniai procesai, kuriais bandoma apriboti ar daryti kitokį poveikį teisėjų, kartu ir teismų nepriklausomumui. Tokius procesus galime stebėti Vengrijoje, kaimyninėje Lenkijoje, kur įstatymais pakeičiamas teisėjo pensinis amžius, sukuriamos politizuotos drausminės institucijos. Šie procesai, kaip darantys neigiamą įtaką teismų ir teisėjų nepriklausomumui, minimi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose. Kartais situacija tampa sudėtinga ir dėl to tenka imtis neįprastų priemonių, tokių kaip valstybės narės teisėjus vienijančios organizacijos šalinimas iš ENCJ, nes ji nebegali būti laikoma nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir (arba) vykdomosios valdžios.
Siekdama minimų tikslų, ENCJ vykdo įvairias veiklas – analizuoja su teisėjų nepriklausomumu susijusią informaciją, teisėjų tarybų funkcijas ir darbą, skatina keistis gerąja praktika, rengia standartus atskirose su teisingumo vykdymu susijusiose srityse. Šios organizacijos darbas labai žemiškas ir reikšmingas. Vienas svarbiausių organizacijos vykdomų tęstinių projektų – „Teisėjų nepriklausomumas, atskaitingumas ir teisingumo kokybė“. Jo metu kuriamas, peržiūrimas ir reguliariai atnaujinamas klausimynas, kurį visose ECJN valstybėse narėse pildo teisėjai. Šiuo klausimynu siekiama įvertinti teisėjų nepriklausomumą, ieškoma algoritmų, padėsiančių įvertinti teisingumo kokybę bei kurti atskaitingumo modulius. Taip pat kartą per mėnesį aktualiomis temomis rengiami neformalūs seminarai, kurių metu teisėjai supažindinami su kolegų situacija konkrečioje šalyje (pavyzdžiui, 2022 m. buvo organizuotos diskusijos dėl Italijoje, Ukrainoje ir Afganistane kilusių iššūkių), aptariami aktualūs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai ar bendresnės temos, tokios kaip teisėjų atrankos procedūros ar karjeros galimybės. ENCJ yra parengusi standartus, susijusius su teisėjų tarybų sandara ir veikla, taip pat teisėjų tarybų narių elgesio standartus, įvairias rekomendacijas, kurias kiekviena valstybė narė gali pritaikyti sau.
ECJN veikla ganėtinai plati, tačiau svarbiausias uždavinys – stebėti ir analizuoti situaciją, susijusią su teisės viršenybės principo įgyvendinimu, teismų nepriklausomumo užtikrinimu, o esant būtinybei – reaguoti bei suteikti teismų ir teisėjų bendruomenėms visokeriopą pagalbą jį įgyvendinant bei ginant.
– Koks Lietuvos teisėjų tarybos vaidmuo šioje organizacijoje?
– Lietuvos teisėjų taryba yra tikroji ENCJ narė nuo 2004 m., todėl jos atstovai aktyviai dalyvauja visoje organizacijos veikloje: tiek teminėse darbo grupėse, tiek sprendžiant pagrindinius klausimus, susijusius su pačia organizacija. Lietuvos teisėjų tarybos atstovai ne tik dalyvauja visose pagrindinėse ENCJ darbo grupėse, bet ir neretai joms vadovauja. Pavyzdžiui, paskutiniais metais Lietuvos teisėjų tarybos atstovas, buvęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius vadovavo tarptautinei ekspertų (narių) darbo grupei, kūrusiai atnaujintą klausimyną, skirtą teisingumo kokybei ENCJ veikloje dalyvaujančių valstybių teismų sistemose įvertinti. Bendromis visų ekspertų pastangomis klausimynas buvo baigtas ir 2022 m. rugsėjo mėnesį planuojama jį pateikti ECJN narėms pildyti. Jau 2023 m. turėsime ir pirmuosius rezultatus, kurie, tikimės, padės įvertinti teisingumo kokybės būklę ir leis pačioms valstybėms narėms identifikuoti silpniausias vietas bei priimti atitinkamus sprendimus.
Taip pat Lietuvos atstovai dalyvauja Teisėjų nepriklausomumo ir atskaitingumo grupės darbe, prisidėjo prie teisėjų tarybų standartų kūrimo, yra vieni aktyviausių kasmėnesinių seminarų dalyvių, siūlančių ir pristatančių įvairias temas.
Ilgalaikis, atkaklus ir profesionalus Lietuvos teisėjų tarybos atstovų ir jiems talkinančių nacionalinių ekspertų darbas šioje organizacijoje yra pastebimas kolegų ir itin vertinamas dėl aukštos profesinės kompetencijos, požiūrio į teisėjų ir teismų nepriklausomumo svarbą bei teisinės valstybės principo reikšmę. 2021 m. Lietuvai buvo patikėta organizuoti ENCJ Generalinę asamblėją, kuri įvyko spalio mėnesį Vilniuje. Tai buvo puiki galimybė priimti garbius aukšto rango užsienio kolegas bei ES institucijų atstovus ne tik suteikiant platformą diskusijoms, bet ir pristatant savo šalį bei kultūrą. Pasitikėjimas mūsų teisėjų bendruomenės atstovais dažnai išreiškiamas ir išrenkant Lietuvos teisėjų tarybos atstovus ENCJ valdybos nariais, kuriais yra buvę teisėjai Gintaras Kryževičius ir Nerijus Meilutis.
– Kuo narystė ENCJ yra svarbi Lietuvos teismų sistemai, kuo ji naudinga mūsų šaliai?
– Lietuvos, kaip ir visų kitų valstybių, teismų sistemoms narystė naudinga dėl daugelio priežasčių. Pirma, ji suteikia galimybę naudoti ENCJ sukurtus klausimynus, apklausas, kitas priemones, periodiškai pasitikrinti teisėjų nepriklausomumą ir atskaitingumą Lietuvoje, kaip jis yra vertinamas pačių teisėjų. Tokių apklausų rezultatai leidžia nustatyti savo valstybės silpnąsias vietas ir kartu pamatyti, kaip atrodome bendrame kontekste. Esu tikra, kad ne tik Lietuvos teismų sistemai, bet ir Lietuvai, kaip valstybei, ši narystė yra svarbi, nes identifikavus problemas ir veikiant kartu su konstituciniais partneriais – įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atstovais, sudaromos puikios sąlygos ir galimybės operatyviai į jas reaguoti ir ieškoti efektyviausių sprendimo būdų. Kiekviena valdžia demokratinėje valstybės sąrangoje, tiek įstatymų leidžiamoji, tiek teisminė, tiek ir vykdomoji bei prezidentas, veikia, be kita ko, ir tam, kad užtikrintų efektyvų nepriklausomo teismo darbą, ir šitaip sukuriamos prielaidos valstybės gyventojams tikėti teisinės valstybės principu.
Taip pat ENCJ turi išskirtines galimybes atstovauti teismams ir teisminei perspektyvai Europoje. Šis tinklas yra balsas, kuris gali labai plačiai komunikuoti teismams ir teisėjų bendruomenei reikšmingas žinias partneriams ES institucijose.
Antra, Lietuvos teismų sistemai yra galimybė naudoti ENCJ ekspertų parengtas gaires siekiant tobulinti Teisėjų tarybos veiklą. Savo kompetentingų narių pastangomis ENCJ geba pateikti ekspertine patirtimi grįstą požiūrį pagal skirtingas teismų sistemas ir teisės tradicijas, o tai sukuria galimybę rasti geriausią praktiką konkrečioje srityje.
Trečia, šis tinklas padeda sužinoti apie kitose valstybėse vykstančias permainas ir įvairias iniciatyvas, atlieka lemiamą vaidmenį kuriant ir palaikant ilgalaikius Europos nacionalinių teisėjus vienijančių organizacijų santykius instituciniu lygmeniu. Būtent šios organizacijos veikloje dažniausiai sutinkame kolegas, užmezgame draugiškus profesinius santykius, kurie suteikia galimybę operatyviai gauti informaciją apie konkrečią šalį ir joje galiojantį teisinį reguliavimą, plėtoti veiklas dvišaliais pagrindais, dalytis gerąja patirtimi. Galiausiai tai yra ir galimybė pristatyti Lietuvą, jos teismų sistemą, joje dirbančius profesionalius teisėjus ir darbuotojus. Iš tiesų, svarbu pažymėti, kad per nepriklausomybės metus labai daug pasiekėme ir Lietuvos teismų sistema yra ne tik nepriklausoma ir grįsta teisės viršenybės principu, bet ir kai kuriose srityse galime pasidalyti savo pasiekimais.
Viena iš tų sričių, kur esame neabejotini lyderiai, – teismo proceso skaitmenizacija, efektyvus elektroninės erdvės panaudojimas. Lietuva buvo viena tų valstybių, kurioje karantino metu teisingumo vykdymas iš esmės nesustojo. Turime sistemą, kuri daugeliu atvejų leidžia pateikti procesinius dokumentus elektroniniu būdu, galima organizuoti nuotolinius teismo posėdžius, teisėjas turi galimybę priimtus procesinius sprendimus pasirašyti elektroniniu parašu. Lietuvos teisėjų tarybos profesionalumą liudija ir tai, kad 2021 m. rugpjūtį Teisėjų taryba viena pirmųjų pateikė rekomendacijas dėl nuotolinių teismo procesų. 2021 m. lapkritį Europos veiksmingo teisingumo komisijos (angl. sutr. CEPEJ) pateikus tokias gaires, paaiškėjo, kad jos didele dalimi sutampa. Todėl tikrai galime ne tik pasimokyti, bet ir pasidalyti sukaupta patirtimi.
– 2022 m. pradžioje ENCJ surengė 4-ąją teisėjų apklausą apie jų nepriklausomumą. Apklausa vyko 27 šalyse, joje dalyvavo 15 821 teisėjas. Kokie šio tyrimo rezultatai? Kokias įžvelgiate teigiamas ar neigiamas tendencijas?
– Apklausos rezultatai įdomūs tuo, kad tai vienintelė tokia apklausa ES mastu, kurioje klausiama ne išorinio stebėtojo ar teismo kliento vertinimo, o pačių teisėjų. Apklausa apima platų teisėjų nepriklausomumo požiūriu aktualių klausimų spektrą: įvairų galimą spaudimą nagrinėjant bylas (žiniasklaidos priemonių ar valstybės institucijų), tinkamą darbo teisme organizavimą, (ar juntamas spaudimas išnagrinėti bylas kuo greičiau arba išnagrinėti kuo daugiau bylų), ar vykdomi teisėjų prieš valstybę priimti sprendimai ir kita. Apklausa yra anoniminė, psichologiniu požiūriu sukurta taip, kad būtų gauti kuo tikslesni rezultatai, o dėl joje dalyvaujančio didelio teisėjų skaičiaus duomenys laikomi labai patikimais. Rengiant klausimyną dalyvavo ir Lietuvos teisėjas Marius Bartninkas.
Bendri apklausos rezultatai rodo, kad teisėjų nepriklausomumo tendencijos ES iš esmės yra geros. Tradiciškai itin aukštas teisėjų nepriklausomumo lygis yra Skandinavijos valstybėse, daugelyje kitų ES valstybių situacija taip pat stabili, nors ir pastebimos įvairios neigiamą atspalvį teisėjų nepriklausomumui turinčios politinės iniciatyvos. Viena problemiškiausių valstybių išlieka Vengrija dėl jau prieš kurį laiką įvykdytos teismų sistemos reformos. Šioje apklausoje nedalyvavo Lenkija, kurios teisėjų taryba 2021 m. Generalinėje asamblėjoje buvo pašalinta iš ENCJ narių.
– O kokiomis spalvomis nusidažė Lietuvos paveikslas?
– Lietuvos teisėjai aktyviai dalyvavo apklausoje ir už tai galima padėkoti – ši aplinkybė atspindi, kad tokie tyrimai mums yra aktualūs ir svarbūs. Apklausa teisėjams buvo puiki galimybė išreikšti nuomonę apie esamas sistemines problemas, kurių bene akivaizdžiausios yra susijusios su finansavimu, – toks vertinimas atsispindi tiek atsakant į klausimą dėl atlyginimų, tiek ir dėl visos sistemos materialinio aprūpinimo bei teismo išteklių. Apie 70 proc. respondentų atsakė, kad jie nemano, jog dabartinis atlyginimas užtikrina jų nepriklausomumą, arba nėra dėl to tikri. Iš tiesų tai tema, kuria dabar viešai diskutuoja ne tik patys teisėjai, bet ir mūsų konstituciniai partneriai – Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai. Kitas aspektas, kuris išryškėjo analizuojant apklausos rezultatus, yra tas, kad teisėjai nejaučia, jog valstybėje teismo nepriklausomumas ir autonomiškumas nėra iki galo tinkamai suvokiamas kitų valdžių ir konstitucinių partnerių. Dar viena išryškėjusi problema yra ta, kad teisėjai pasigenda skaidrumo ir aiškumo atrankų procesuose, tai yra nepakankamai išgryninti ir deklaruoti kriterijai, kuriais vadovaujantis skiriami nauji teisėjai, tenkinami jau esamų teisėjų prašymai siekti karjeros aukštesnės instancijos teisme ar tapti teismų vadovais.
– Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė kreipėsi į ENCJ su pasiūlymu tarpininkauti dėl Ukrainos, kaip stebėtojos, įtraukimo į ENCJ veiklą, šis klausimas pakartotinai buvo iškeltas ir 2022 m. birželį Atėnuose vykusioje ENCJ Generalinėje asamblėjoje. Kokia situacija šiuo metu, ar buvo priimti sprendimai dėl Ukrainos teisėjams atstovaujančių nepriklausomų organizacijų įtraukimo į tinklo veiklą?
– Iš tikrųjų, manau, šis klausimas labai svarbus visiems Lietuvos teisėjams ir piliečiams. Noriu pasidžiaugti tvirta Lietuvos teisėjų tarybos pozicija šiuo klausimu, nes pirmieji Rusijos agresijos akivaizdoje kreipėmės į ENCJ ragindami suteikti šį statusą nepriklausomoms Ukrainos teisėjus vienijančioms organizacijoms. Puikiai suprantame, kad narystė kiekvienoje teisės viršenybės principą ginančioje organizacijoje yra ne tik Ukrainos palaikymo simbolis, bet ir kuria pridėtinę vertę tolesniame Ukrainos integracijos procese. Todėl tokios galimybės aktyviai siekėme ir kolegoms Ukrainos teisėjams. Šių metų birželio mėnesį Atėnuose vykusioje Generalinėje asamblėjoje buvo pakviestos dalyvauti ir pranešimą skaitė Ukrainos teisėjų bendruomenės narės, kurios pristatė teismų veiklos ypatumus karo niokojamoje šalyje, problemas, su kuriomis susiduria teisingumą vykdantys teisėjai.
Ukrainos teisėjų organizacijos ne kartą išreiškė siekį tapti šio tinklo stebėtojomis. Minėjau, kad narystė ENCJ net ir stebėtojo teisėmis nėra atvira, tačiau Ukrainai ji tapo prieinama gavus ES valstybės kandidatės statusą. Iki tol buvo svarstoma ir ENCJ Statuto nuostatų keitimo galimybė, tačiau birželio 23 d. Europos Vadovų Tarybai suteikus Ukrainai ir Moldovai šį statusą problemos neliko.
Tai džiugi žinia tiek Ukrainos, tiek Lietuvos teisėjų bendruomenei. Išnykus formalioms kliūtims ENCJ, gavusi nepriklausomos Ukrainos – ES šalies kandidatės teisėjus vienijančios institucijos kreipimąsi, imsis operatyviai spręsti dėl jos aktyvesnio vaidmens tinklo vienijamoje bendruomenėje ir jos vykdomose veiklose.
Apibendrindama noriu atkreipti dėmesį į tai, kad dalyvavimas tarptautiniuose teisminiuose tinkluose Lietuvos teismų bendruomenei sudaro galimybę dar kartą įsitikinti savo profesionalumu, kompetencijomis ir bendradarbiavimo prasmingumu, nuosekliai ir užtikrintai siekiant, kad mūsų šalyje kiekvienam asmeniui būtų užtikrinta jo konstitucinė teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą.