Kaip pažymima Vyriausybės atstovų EŽTT pranešime, bylą Lietuvai iškėlęs vyras savo pareiškime nurodė, kad jis jau sumokėjo nukentėjusiajam baudžiamajame procese priteistą neturtinės žalos atlyginimą, tačiau už nelaimingo atsitikimo pasekmes jis privalės mokėti tol, kol nukentėjusysis bus nedarbingas.
Baudžiamojoje byloje nacionaliniai teismai konstatavo, kad 2010 m. pareiškėjas dėl neatsargumo, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles, su savo medžiokliniu šautuvu iššovė ir sužalojo vyrą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl to pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.
Baudžiamojoje byloje nacionaliniai teismai iš nuteisto pareiškėjo nukentėjusiojo naudai priteisė neturtinės žalos atlyginimą (10 725 Eur), kurį pareiškėjas sumokėjo.
Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neteko žymios dalies darbingumo, todėl, kaip nustatė Lietuvos institucijos, jis turi teisę į netekto darbingumo pensiją vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu.
Nuo 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) teritorinis skyrius periodiškai teikdavo ieškinius Lietuvos teismams prieš pareiškėją, prašydamas priteisti „Sodrai“ iš atsakovu patraukto pareiškėjo nukentėjusiajam išmokėtų socialinio draudimo netekto darbingumo išmokų atlyginimą.
Teismai tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus ieškinius. Pasak teismų, pareiškėjas, išmokėdamas neturtinės žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje, nukentėjusiajam atlygino tuo metu padarytą žalą, o vėlesniais mokėjimais siekiama sušvelninti po nelaimingo atsitikimo atsiradusią žalą – sumažėjusį darbingumą.
Anot Vyriausybės atstovų EŽTT, šioje byloje Strasbūro teismas vertins, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę, atsižvelgiant į reikalavimą jam visiškai atlyginti regreso tvarka nuo nelaimingo atsitikimo nukentėjusiam asmeniui išmokėtas socialinio draudimo netekto darbingumo išmokas.
„Konkrečiai EŽTT vertins, ar pareiškėjui teko per didelė individuali našta ir ar Lietuvos valdžios institucijos pasiekė teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso ir pareiškėjo pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų“, – pažymima pranešime.
