Siekiant atitikti įstatymų pakeitimais įtvirtintus reikalavimus, verslas privalės peržiūrėti ir atnaujinti internetinės svetainės naudojimo taisykles bei kitus dokumentus. Taigi, kokius svarbiausius minėtų įstatymų pakeitimus reiktų žinoti prekes ar paslaugas vartotojams internetu siūlančiam verslui?

Vartotojų atsiliepimai

Jeigu interneto tinklapiai leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, jie privalės užtikrinti, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą. Interneto tinklapiai taip pat turės vartotojams pateikti informaciją ar ir kokių pagrįstų ir proporcingų veiksmų ėmėsi užtikrinti, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą.

Bus preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireikš kaip:

• skelbimas, kad atsiliepimus apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, – kai komercinės veiklos subjektas nesiima pagrįstų ir proporcingų veiksmų patikrinti, ar atsiliepimus pateikė tokie vartotojai.

• neteisingų vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų pateikimas ar pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus.

Draudimas klaidinti vartotojus dėl dvejopos kokybės

Nustatoma, kad bet koks prekės pateikimas, siūlymas ar pardavimas vartotojams Lietuvos Respublikoje kaip tapačios kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse parduodamai prekei, nors šių prekių sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta teisėtomis ir objektyviomis priežastimis, yra laikomas klaidinančiais veiksmais.

Taigi, kai parduodama prekė yra labai panaši į parduodamas kitose šalyse, tačiau jos sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, ir tai nėra pateisinta objektyviomis bei teisėtomis priežastimis (pvz. sezoniškumu, produkto pritaikymu nacionaliniams reikalavimams), tai galėtų būti vertinama kaip vartotojų klaidinimas.

Produktų reitingavimas

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimai įpareigoja elektroninės prekybos subjektus ir kainų palyginimo paslaugos teikėjus, kurie suteikia vartotojams galimybę ieškoti produktų, kuriuos siūlo skirtingi pardavėjai, informuoti vartotojus apie pagrindinius kriterijus, kurie lemia vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų produktų reitingą. Pavyzdžiui, gali būti nurodoma, kad produktai yra reitinguojami pagal kainą, produktą įsigijusių pirkėjų įvertinimus ar kelių skirtingų kriterijų derinį.

Jeigu aukštesnė produkto reitingo vieta paieškos rezultatuose yra grindžiama apmokėta reklama ar kitais mokėjimais, tokia informacija privalo būti aiškiai atskleista vartotojui. To nepadarius, tokia komercinė veikla bus preziumuojama kaip klaidinanti. Taigi, bet koks papildomas apmokėjimas už aukštesnę padėtį paieškos rezultatuose privalo būti atskleistas vartotojui, t. y. ši informacija turi būti pateikta šalia atitinkamo paieškos rezultato gerai matomu būdu taip, kad išsiskirtų iš kitos bendros interneto sąsajos aplinkos ir taip, kad peržiūrėdamas paieškos rezultatus vartotojas jos negalėtų nepastebėti.

Pareiga pardavėjui nurodyti savo statusą

Nustatoma, jog, kai produktai siūlomi elektroninėse prekyvietėse, esmine komercinio pasiūlymo informacija laikoma tai, ar asmuo, teikiantis produktus, yra komercinės veiklos subjektas (verslininkas), ar ne, remiantis to asmens elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui pateikta deklaracija.

Taigi, vartotojui turi būti aiškiai nurodyta, ar prekes/paslaugas siūlantis asmuo yra profesionalus pardavėjas (verslininkas), ar fizinis asmuo. Jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nėra profesionalus verslininkas, vartotojai turi būti įspėjami, kad vartotojų teisių apsaugos taisyklės su tokiu asmeniu sudarytai sutarčiai nebus taikomos.

Griežtesnės baudos už vartotojų teisių pažeidimus

Nustatomos griežtesnės sankcijos už vartotojų teisių pažeidimus: už plačiai paplitusį pažeidimą ar Europos Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, verslininkui gali būti skiriama iki 4 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse dydžio bauda. Jeigu verslininkas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam gali būti skiriama iki 2 milijonų eurų bauda.

Skiriamos baudos dydis nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, trukmę, verslininko gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, ankstesnius verslininko padarytus teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Už nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo pažeidimus baudos galės būti skiriamos iki 3 procentų nuo įmonės metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip 100 000 Eur. Už pakartotinį pažeidimą tais pačiais kalendoriniais metais – iki 6 procentų, bet ne daugiau kaip 200 000 Eur.