Prieš teismą Andrius L. stojo dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, jį prokuratūra kaltino draugui dukart be jokios priežasties dūrus į nugarą.
Atrodytų, viskas turėjo išsispręsti paprastai, tačiau byla pasisuko netikėta linkme, kai Jurbarko teisme pripažinta, kad viskas įvyko dėl neatsargumo.
Kruvina šventė
Tašką šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padėjo tik dabar, patvirtinęs, kad Jurbarko teisme priimtas neteisingas nuosprendis. LAT paliko Andriui L. dar Kaune paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
O ši istorija, pavirtusi į painų teisinį procesą, nutiko dar prieš 3 metus, kai ankstyvą balandį draugų kompanija šeštadienio vakarą leido prie Nemuno, kepė dešreles, gėrė brendį, alų ir degtinę.
Visiems besiskirstant, apie pirmą valandą nakties, vienas iš šventės dalyvių, T. B., suklupo prie automobilio ir pasakė, kad jam skauda nugarą. Draugai pamatė, kad vaikinas kraujuoja ir skubiai nuvežė jį į ligoninę.
Medikai pamatė, kad nelaimėliui du kartus durta į nugarą, jam prireikė operacijos, o po to jis vos vaikščiojo, kentė didelius skausmus, sunku buvo net kvėpuoti ir kelis mėnesius negalėjo dirbti.
Nors ligoninės personalui kruviną draugą atvežęs Andrius L. aiškino, kad jis susižalojo nukritęs ant akmenų, buvo aišku, kad ši istorija – melas, todėl apie situaciją pranešta pareigūnams, kurie ėmė atkūrinėti lemtingo vakaro scenarijų.
Pats Andrius L. kuris tapo pagrindiniu įtariamuoju, tvirtino buvęs per girtas ir to, kas įvyko, neatsimenantis. Tyrimo metu taip nebuvo rastas ir peilis, kuriuo įvykdytas nusikaltimas.
„Andrius kažkuriuo metu mane per liemenį apkabino ir lyg badė pakelti, tada paleido ir pajutau staigų, aštrų skausmą nugaroje, – per pirmąją apklausą pasakojo nukentėjusysis ir pridūrė. – Važiuojant į ligoninę jis mane ragino sakyti, kad nukritau ant akmenų. Net neabejoju, kad būtent jis mane ir sužalojo peiliu.“
Kad Andrius L. priėjęs iš nugaros buvo sugriebęs savo draugą patvirtino ir kiti liudytojai, kai kurie jų užsiminė, kad tarp jųdviejų buvo kilęs nedidelis konfliktas.
„Ką tu čia darai, raminkis“, – tokius T. B. pasakytus žodžius prisiminė vienas iškylos dalyvis.
Sukūrė neįtikėtina istoriją
Kai Andrius L. jau sulaukė kaltinimų, jis pareiškė, kad prisiminė to vakaro įvykius ir juos išdėstė teismui. Pasak jo, bičiulis T. B. ėjo nusišlapinti, bet neišlaikė pusiausvyros ir nuvirto ant automobilio.
„Aš nuėjau jį pakelti ir kai kėliau, neišlaikiau ir abu kritome. Tada jis dar kartą bandė stotis ir vėl krito“, – teisme pasakojo kaltinamasis ir pridūrė, kad tuo metu jo kelnių kišenėje buvo dėkle laikomas peilis, būtent taip ir atsirado sužalojimai.
Versijos, kad būtent taip galėjo atsirasti sužalojimai, teisme neatmetė ir ekspertas, tiesa, jis pridūrė, kad tiksliai kažką nustatyti sunku, nes peilis taip ir nebuvo rastas.
Tačiau Jurbarko teisme nuspręsta, kad paneigti Andriaus L. pateiktos versijos, kad nukentėjusysis pats užgriuvo ant peilio, nepakanka duomenų, o visos abejonės turi būti vertintinos kaltinamojo naudai.
Kai tokį nuosprendį prokuroras apskundė, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija įžvelgė aibę keistų detalių, kurios kažkaip liko nepastebėtos pirmosios instancijos teisme.
Viena iš šių keistų detalių yra ta, kad per pirmąją apklausą policijoje Andrius L. tyrėjams tvirtino nepamenantis tos nakties įvykių, nes buvo per girtas. O istorija apie kritimą ant peilio jis prisiminė gerokai vėliau, po metų vykusiame teismo procese.
Ragino meluoti
Be to, į ligoninę kraujuojantį draugą nuvežęs Andrius L. medikams pasakojo esą jis susižalojo nukritęs ant akmenų.
„Liudytojas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad po įvykio, kai vežė automobiliu nuteistąjį, šis apie įvykį minėjo, kad buvo „šnai šnai“ (bakstelėjo biški). Sakė, kad „biški dūrė“, – tokius parodymus pastebėjo Kauno teisėjai, kurie iki tol kažkodėl buvo ignoruoti.
Be to, pasak nukentėjusiosios motinos, jau po įvykio pas jos sūnų buvo atvažiavę Andriaus L. artimieji, kurie įkalbinėjo jį nerašyti pareiškimo. Šio pokalbio metu, pasak liudytojos, nuskambėjo ir grasinimas, kad Andrius L. gali keršyti išėjęs iš kalėjimo.
Tiesa, tai nieko nebūtų pakeitę, nes sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejus teisėsauga turi tirti bet kokiu atveju, net jei ir nukentėjusi pusė neturi jokių pretenzijų.
„Nuteistojo elgesys po incidento rodo, kad jis nukentėjusįjį sužalojo ne dėl neatsargumo, o tyčiniais veiksmais, kadangi jis buvo pasimetęs, nenorėjo T. B. vežti į ligoninę, liepė pastarajam sakyti, kad pats susižalojo, krisdamas ant akmenų, melavo nukentėjusiojo motinai. Šis nuteistojo elgesys liudija, kad jis puikiai suprato savo atliktus veiksmus, jų pavojingumą, kilusias pasekmes.
Nuteistojo versiją, kad incidentas įvyko netyčia, paneigia ir ekspertizės akte užfiksuoti nukentėjusiojo rūbų pažeidimai, jų lokacija, kadangi durtiniai-pjautiniai pažeidimai nustatyti tiek kairėje, tiek dešinėje džemperio, bliuzono, marškinėlių pusėje, kadangi, jei būtų taip, kaip sako nuteistasis, įplyšimai rūbuose akivaizdu, jog būtų išsidėstę vienoje ir toje pačioje rūbų pusėje“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje.
Be to, pirmosios instancijos teismas kaip lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad po sužalojimo Andrius L. bičiulį nuvežė į ligoninę. Tačiau pasak liudininkų, to daryti jis visai nenorėjo.
„Liudytojas O. K. teigė, kad reikėjo įkalbinėti nuteistąjį nuvežti nukentėjusįjį į ligoninę, nuteistasis tam prieštaravo. Atsižvelgiant į tai, toks nuteistojo elgesys negali būti laikomas savanoriškais ir aktyviais veiksmais, siekiant padėti nukentėjusiajam, todėl ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė šalintina“, – pasisakė Kauno teisėjai.
Kadangi Andrius L. jau anksčiau buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, jam skirta bendra 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
