Neįtikėtina, bet tai – ne scena iš kokio nors siaubo filmo, o tikra istorija, nutikusi Vilniaus rajone.
Pagrindiniai šios istorijos veikėjai – keturis kartus teistas Raimondas Grigonis ir jo bičiulis Erikas Videika (Erikas Videiko), kuris yra teistas net septyniolika kartų. Nuo jų nukentėjusio vyro duomenys negali būti skelbiami – nors jis šiandien jau ir atleido savo skriaudikams, tačiau akivaizdu, kad to, ką patyrė kapinėse, nepamirš visą gyvenimą.
Sceną iš siaubo filmo primenanti istorija nutiko dar praėjusių metų rugsėjį, bet jos aplinkybės išaiškėjo tik dabar, kai Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjo R. Grigoniui ir E. Videikai iškeltą baudžiamąją bylą dėl savavaldžiavimo.
Viskas dėl dingusių pinigų
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad tą rugsėjo 8-osios vakarą, apie 21.30 val., R. Grigonis ir E. Videika automobiliu „Mitsubishi Pajero“ nukentėjusįjį atsivežė prie kaimo kapinių ir pareikalavo, jog šis sumokėtų 2 tūkstančius eurų – esą jis pinigus pavogė per laidotuves. Tiesa, dingo ne 2 tūkst. Eur, o perpus mažesnė suma.
Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas vyras neigė, kad pavogė pinigus, tačiau jį į kapines atsivežę vyrai net nenorėjo girdėti šio žodžių – jie šventoje vietoje vyrą ėmė daužyti rankomis ir spardyti kojomis; jų auka taip pat buvo smaugiama.
Kai nukentėjusysis nurimo ir nebandė pasprukti, R. Grigonis kroviniams tvirtinti skirta juosta dar kartą surišo rankas, o kad šis neturėtų galimybės išsilaisvinti ir kuo mažiau galėtų priešintis, rankas pririšo prie kairės kojos, o tvirtinimo juostą pritvirtino prie kapų tvorelės.
Agresyviai nusiteikę vyrai ir toliau iš savo aukos reikalavo pinigų.
„Atiduok pinigus, kitaip tave užmušim ir būsi dar viena auka šiose kapinėse“, – šaukė R. Grigonis. O kad nukentėjusysis labiau išsigąstų, apipylė žemę aplink jį benzinu. Ir vis kartojo: „Vienu lavonu bus daugiau“.
O tada nieko nelaukęs benziną padegė – įsiliepsnojus ugniai R. Grigonis užpylė benzino ir ant nukentėjusiojo galvos bei drabužių ir grasino padegti. Bet persigalvojo arba – išsigando, jog šios „linksmybės“ gali baigtis skaudžia tragedija.
Ne juokais buvo išsigandęs ir nukentėjusysis – verčiamas vyrų jis sutiko pasirašyti raštelį, kuriame pasižadėjo sugrąžinti 2 tūkst. Eur. Tik tada R. Grigonis ir E. Videika savo aukai atrišo rankas ir parvežė atgal į kaimą.
Į teisėsaugos pareigūnus nukentėjusysis kreipėsi ne iš karto, o gerokai vėliau, kai suprato, kad jį apgaule į kapines nusivežę vyrai net neketina nurimti neatgavę 2 tūkst. Eur.
„Visą laiką reikalavome atiduoti pavogtus pinigus“
Kad surengė šėtonišką vakarėlį kapinėse, R. Grigonis ir E. Videika policijoje neneigė, tik R. Grigonis aiškino, jog tai buvo jo idėja ir jis esą labai gailisi, kad į tai įtraukė savo draugą E. Videiką.
Per apklausą R. Grigonis sakė, kad nukentėjusįjį nutarė pamokyti tik dėl to, jog įtarė, kad šis per laidotuves iš vienos moters pavogė tūkstantį eurų. Bet ar taip ir buvo, vyras negalėjo pasakyti, nes jokių įrodymų neturėjo. Vis dėlto, tądien jis paskambino savo draugui E. Videikai, kuris gerai pažinojo nukentėjusįjį, ir pasiūlė šiam prisijungti prie iš anksto suregzto plano – E. Videikai tereikėjo iš namų išvilioti nukentėjusįjį. Jam pavyko – vyras pasiūlė nuvažiuoti gaudyti bebrų.
„Kai atvažiavome į kapines, nukentėjusiajam nieko neaiškinau ir iš karto sudaviau jam kumščiu į veidą, po to E. Videika jam spyrė į dešinįjį šoną, po ko suspaudęs už kaklo jį smaugė, – sakė R. Grigonis. – Tuo metu nukentėjusysis prisipažino, kad per laidotuves buvo įlindęs į mirusio vyro žmonos rankinę, tačiau aiškino, jog jokių pinigų nevogė ir nieko nežino apie šią vagystę.“
„Visą laiką reikalavome atiduoti pavogtus pinigus, taip pat sakė ir mano draugas, mes grasinome jį užmužti, jeigu negausime pinigų, – sakė jis. – Paskui E. Videika liepė jam paskambinti savo motinai, kad ši už jį duotų pinigų, tačiau kaip supratau iš pokalbio, pinigų motina jam nežadėjo duoti.“
Tuo metu daugybę kartų teistas E. Videika, nors ir pripažino su R. Grigoniu surengęs egzekuciją, tačiau teisinosi, jog esą neprisimena, ar grasino nukentėjusiajam.
„Visa ši istorija prasidėjo rugsėjo 6 d., kai aš buvau pas nukentėjusįjį – tada į jo namus atvažiavo R. Grigonis, kuris mūsų paprašė, kad padėtume iš automobilio pernešti karstą su mirusio žmogaus palaikais iki šarvojimo salės, – sakė E. Videika. – Mes padėjome, o praėjus porai dienų R. Grigonis pasakė, kad tą dieną, kai mes nešėme mirusiojo kūną, iš mirusiojo žmonos buvo pavogti pinigai, jis įtarė, jog tai galėjo padaryti mano draugas, todėl nutarėme su juo išsiaiškinti.“
Tik bažnyčioje pastebėjo, kad dingo pinigai
Kad pinigai tikrai buvo pavogti, pareigūnams nurodė ir savo vyro laidotuves organizavusi moteris – ji sakė, kad pinigus buvo įsidėjusi į voką ir laikė rankinėje. Šie pinigai, anot jos, buvo skirti atsiskaityti už laidojimo paslaugas. Kad jie dingo, moteris pastebėjo tik kitą dieną, kai bažnyčioje „reikėjo atsiskaityti kunigui už mišias“.
Kad būtent šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas vyras galėjo pavogti jai priklausančius pinigus, moteris teigė sužinojusi iš savo dukros – po to, kai kai jis padėjo į šarvojimo salę atnešti karstą su mirusiojo palaikais, vairuotojas šį vežė į namus, o rankinė su pinigais buvo bagažinėje.
„Bevažiuojant dukra pastebėjo, kad šis vyras „knaisiojasi“ po rankinę – kai jo paklausė, ką šis ten daro, jis teisinosi, kad nieko neieško, tenorėjo tik alaus atsigerti“, – moteris sakė, kad vėliau rado atsegtą rankinę, bet tuo metu „nieko blogo nepagalvojo, kadangi ne tas buvo galvoje“.
„Kai R. Grigonis uždegė benzinu apipiltą žemę, E. Videika sakė „bus vienu lavonu daugiau“, – kalbėjo nukentėjusysis. – Buvau išsigandęs, jų grasinimai buvo realūs, nes jie mane mušė, rišo rankas, koją pririšo prie tvorelės, pylė benzinu, šalia uždegė žolę. Vis kartojo, kad mane užmuš, padegs. Buvau įsitikinęs, kad jie tikrai mane užmuš.“
Vėliau, kai egzekucija kapinėse buvo baigta, nukentėjusiojo teigimu, vyrai jį įsisodino atgal į automobilį, kur E. Videika pareiškė, kad dabar jį nutemps į savo namo rūsį ir ten laikys iki ryto.
Pinigų neturėjo – motina patikrino kišenes
„Ir tavęs niekas nesuras, kol nesugražinsi pinigų“, – E. Videikos žodžius prisiminė nukentėjusysis.
Pasak jo, pagrobėjai jį privertė pasirašyti skolos raštelį: „Buvau labai išsigandęs, todėl ir pasirašiau, neturėjau kito pasirinkimo“.
Kai dokumentas jau buvo rankose, vyrai savo aukai davė ne tik vandens kraujuojančiam veidui nusiplauti, bet ir degtinės, kad šis nurimtų.
„Po to jie parvežė ir mane paleido netoli namų“, – sakė nukentėjusysis.
Nors ir ne iš karto, bet su savo skriaudikais jis susitaikė ir net šiems atleido už patirtas skriaudas – esą šie jo atsiprašė, davė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kad nukentėjusysis tą vakarą patyrė tikrą pragarą, pareigūnams nurodė ir jo motina: „Sūnus prieš tai man skambino ir prašė duoti nors 500 Eur, bet aš jų neturėjau, o jis ir neaiškino, kam staiga prisireikė tokios sumos. O vėliau, kai jis atėjo į namus, atrodė siaubingai – buvo stipriai supiltas benzinu, jo veidas buvo visas kruvinas, matėsi paraudimai ir ant abiejų pečių, ant abiejų rankų bei kojos buvo ryškiai raudonos suspaudimo žymės.“
Moters teigimu, sūnus papasakojo, ką patyrė kapinėse ir tik dėl to, kad buvo dingę pinigai.
„Jis sakė, kad pinigų neėmė ir aš tuo tikiu – tą vakarą, kai jis grįžo po laidotuvių, sūnus buvo išgėręs, aš patikrinau jo kišenes, nes norėjau sužinoti, iš kur jis gavo pinigų, bet jos buvo tuščios“, – tikino nukentėjusiojo motina.
Teismas nutarė neįkalinti
Dėl to, kad nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą tariamą teisę, panaudodami nukentėjusioj atžvilgiu fizinę ir psichinę prievartą, R. Grigonis ir E. Videika buvo nuteisti.
Anot teismo, R. Grigonis ir E. Videika , veikdami tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą valdymo tvarka, šia nusikalstama veika buvo padaryta didelė žala nukentėjusio teisėms, prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta.
Atsižvelgęs į tai, kad abu kaltinamieji pripažino kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju ir šiam atlygio neturtinę žalą, teismas nutarė R. Grigoniui skirti sankcijoje numatytą švelniausią – arešto bausmę. Tuo metu net 17 kartų teistam E. Videikai dėl jo kriminalinės praeities nuspręsta skirti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau už grotų jiems nereikės sėsti – teismas nutarė, kad vyrai nėra labai pavojingi, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą.
Pasak teisėjo, bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus kaltinamųjų nuo visuomenės – esą bausmės su jos vykdymo atidėjimu padarys pakankamą poveikį, kad kaltinamieji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui.
„Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje“, – pažymėjo teismas.
Taip R. Grigoniui buvo skirta 40 parų arešto bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas keturiems mėnesiams, tuo metu E. Videikai skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams.
Bausmės vykdymo metu abu nuteistieji privalės dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dar kartą atsiprašyti nukentėjusiojo, taip pat jiems uždrausta su juo bendrauti.
