„Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie mažesnį nei įprasta padarytų neteisėtų veiksmų pavojingumą, išskirtinai teigiamą teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybę“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ugnius Trumpulis.

Teismas atmetė klebono Lauryno Visocko skundą dėl jam priimto nutarimo, kuriuo už KET pažeidimą buvo skirta 180 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams. L. Visockas teismo prašė jam neskirti administracinio poveikio priemonės ir neuždrausti vairuoti automobilio, nes, kaip pats teigė, negalės tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų.

„Aplinkybė, kad administracinio poveikio priemonė sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, iškils poreikis papildomai planuoti savo kasdienę veiklą ir pan., nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, – neskundžiamoje nutartyje nurodė dvasininko prašymo nepatenkinęs teisėjas U. Trumpulis. – Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti ir nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, leidžiančia neskirti administracinio poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.“

Teisėjas taip pat pabrėžė, jog pažeidėjas gali ir turi imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo veiklai, taip pat jo ir bendruomenės, su kuria jis dirba, narių įprastam gyvenimui, poreikių tenkinimui.

Policijos pareigūnai L. Visockui administracinio nusižengimo protokolą surašė po įvykio, kai dvasininko vairuojamą automobilį užfiksavo Elektrėnų rajono savivaldybėje, kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 1-ame kilometre – vairuotojas nesustojo ir pravažiavo pro priešais geležinkelio pervažą įrengtą kelio ženklą „Stop“. Tai – vienas šiurkščiausių KET pažeidimų.

Už šį pažeidimą kunigui buvo skirta švelniausia įstatyme numatyta sankcija, tačiau L. Visockas su ja nesutiko ir aiškino, kad skiriant administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis yra dvasininkas – kiekvieną dieną automobiliu iš Vievio vyksta į kitas parapijas atlikti kunigiškos tarnystės pareigų.

„Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones aš negalėsiu atlikti skirtų patarnavimų, tenkinti tikinčiųjų ir bendruomenės poreikių“, – kunigas pažymėjo, kad specialiosios teisės atėmimo taikymas neigiamai paveiks ne tik jį asmeniškai, bet ir parapijų, kuriose jis tarnauja, tikinčiuosius.

Asociatyvi nuotrauka

Be to, jis pabrėžė, kad už KET pažeidimą skirtas vairuotojo pažymėjimo atėmimas esą yra neadekvatus padarytam nusižengimui, pavojingumui bei prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kunigas teismui taip pat aiškino, kad nepadarė pažeidimo – esą prieš reguliuojamąją geležinkelio pervažą sustojo ir įsitikino, kad neartėja traukinys, nedega prieš pervažą pastatytas šviesoforas, ir saugiai, laikydamasis KET reikalavimų pravažiavo per geležinkelio pervažą. Bet tame pačiame skunde jis nurodė ir tai, kad „nėra įsitikinęs, jog prieš įvažiuojant ir pervažiuojant geležinkelio pervažą pilnai sustojo“, tačiau pažymėjo, kad „tikrai sulėtino automobilio važiavimo greitį, praktiškai sustojo“.

L. Visockas nesutiko su byloje esančiu policijos vaizdo įrašu – esą jis nepatvirtina, jog administracinis nusižengimas iš tikrųjų buvo padarytas.

„Policijos pareigūnai, užfiksavę nusižengimą, galėjo suklysti, nes jie galėjo ir nematyti, kad aš buvau sustabdęs automobilį prieš geležinkelio pervažą“, – kunigo teigimu, vaizdo įraše „neįmanoma matyti, ar vairuotojas buvo visiškai sustojęs prieš „Stop“ ženklą, ar pravažiavo pro jį nesustojęs.“

Tačiau su tokia dvasininko pozicija nesutiko teismas, pažymėjęs, kad iš karto po pažeidimo užfiksavimo L. Visockas pripažino nusižengęs įstatymams, teisinosi, jog KET pažeidė, nes buvo pavargęs po darbo dienos. Be to, pažeidimas buvo nufilmuotas.

„Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad automobilis apšviestą geležinkelio pervažą pravažiuoja prieš ją nesustojęs ir tikrai nesulėtinęs greičio taip, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, – pabrėžė teismas. – Taigi yra visiškai akivaizdu, kad L. Visockas nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą.“

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad vienas iš policijos pareigūnų buvo atsisukęs į apšviestą geležinkelio pervažą, kuri buvo aiškiai matoma iš tos vietos, kurioje buvo policijos pareigūnas, ir ją stebėjo.

„Būtent šis pareigūnas L. Visocko automobiliui net nepravažiavus geležinkelio pervažos sureagavo į teisei priešingus veiksmus ir tarnybiniu automobiliu ėmė vytis teisės pažeidėją, tokia policijos pareigūno reakcija patvirtina, kad jis aiškiai matė, kas vyko L. Visocko vairuojamam automobiliui privažiavus geležinkelio pervažą“, – teismas pažymėjo, kad vairuotojas saugiai pervažiavo geležinkelio pervažą ir nesukėlė pavojaus nei sau, nei kitiems asmenims, nešalina jo atsakomybės.

Dvasininkui nepalankų sprendimą priėmęs teismas taip pat pažymėjo, kad L. Visockas kėlė abejones dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, nors jis iš esmės yra akivaizdus.

„Ši aplinkybė leidžia manyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepakankamai kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus, o tai mažina nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmingumą, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo“, – pabrėžė teisėjas U. Trumpulis.

Anot teismo, per pastaruosius 5 metus L. Visockas buvo 7 kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn, iš jų – 6 kartus buvo baustas už KET reikalavimų pažeidimus.