„Pasakykit, kiek duot“, – viename tokių įrašų buvo užfiksuota, kaip į gydytojo kabinetą atėjusi pacientė T. Tarasevičiaus klausia apie neteisėtą piniginį atlygį už planuojamą atlikti kojų operaciją.
„Tris šimtus duok. Nu kiek... Nu nesvarbu... Kiek, kiek galit, tiek ir... Tuoj išoperuosim viską gražiai“, – nė kiek nesukuklindamas atsakė gydytojas.
Nieko nelaukusi pacientė iš rankinės ištraukė vokelį ir jį padavė gydytojui.
„Keturis duodat, ane?“ – medikas net nustebo, kad moteris jam duoda daugiau pinigų nei šis prašė.
Pinigus, kuriuos T. Tarasevičius gaudavo iš pacienčių, visada šiems išėjus iš kabineto, išsitraukdavo iš gydytojo chalato ir perskaičiuodavo.
Slapta gydytojo kabinetą stebėję STT agentai nustatė, kad šis iš šešių pacienčių neteisėtai gavo 1 450 eurų, moterys gydytojui duodavo nuo 100 iki 400 Eur.
Kad iš pacienčių paimdavo piniginį atlygį, baudžiamojon atsakomybėn patrauktas gydytojas T. Tarasevičius neneigė – jis suprato, kad pareigūnai pinigų perdavimą yra užfiksavę, todėl neigti akivaizdžių faktų net nebuvo prasmės.
„Visos pacientės, išskyrus vieną, man pačios savo iniciatyva paduodavo vokus su pinigais arba grynuosius pinigus, aš pacienčių neprašydavau ir neprovokuodavau man duoti pinigus“, – sakė T. Tarasevičius.
Toji viena pacientė, kuri esą savo iniciatyva ėmė klausinėti apie atlygį, ir buvo ta moteris, kuriai gydytojas pasakęs, kad duotų tris šimtus.
„Ji pati pradėjo pokalbį apie pinigus paklausdama, kiek duoti, aš jai atsakiau gal tris, turėdamas omeny 300 Eur, bet ji nusprendė ir davė 400 Eur, – gydytojas tikino suprantantis, kad pasielgė neteisėtai priimdamas jam duodamus atlygius. – Aš dėl to labai gailiuosi, tačiau pinigų nereikalavau ir pacientams gydymo paslaugas suteikdavau vienodai, nepriklausomai, ar jie atsilygindavo, ar ne.“
Būtent todėl, gydytojo nuomone, jo padarytos nusikalstamos veikos esą yra mažiau pavojingos nei įprastinės kyšininkavimo veikos, kuomet iniciatyvą rodo kyšį priimantis asmuo.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo T. Tarasevičius į Generalinės prokuratūros sąskaitą pervedė pinigus, kuriuos buvo gavęs kaip kyšį.
Medikas taip pat teisinosi, kad ėmė pinigus iš pacienčių, nes esą jo šeimos turtinė padėtis „yra pakankamai sudėtinga“ – dėl sveikatos būklės sutuoktinė negali dirbti, gauna netekto darbingumo pensiją.
Tyrimą dėl gydytojo kyšininkavimo pradėję STT agentai apklausė ir pacientes, kurios gydytojui davė kyšius.
Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę dėl dešinės kojos venos operacijos avykusi moteris pareigūnams sakė, kad prieš operaciją ją į kabinetą pasikvietęs gydytojas norėjo apžiūrėti koją.
„Po apžiūros gydytojas man liepė ruoštis operacijai – iš džiaugsmo, kad greitai gydytojas mane priėmė ir nereikėjo laukti eilėje, iš karto jis pranešė operacijos datą, į jo medicininio chalato kišenę įdėjau voką, kuriame buvo 200 Eur, – prisipažino moteris. – Gydytojas matė, kaip į jo chalato kišenę įdėjau voką su pinigais.“
Dėl kojos operacijos į T. Tarasevičiaus kabinetą buvo atvykusi ir kita moteris – ji taip pat prieš operaciją buvo papildomai apžiūrėta, šio vizito metu ji taip pat chirurgui į chalato kišenę įdėjo vokelį, kuriame buvo 100 Eur.
„Gydytojas T. Tarasevičius manęs pinigų neprašė, aš pati norėjau jam atsilyginti už tai, kad jis buvo malonus“, – moteris teigė žinojusi, jog kojų venų operacija yra nemokama, todėl pinigus medikui davė kaip padėką.
„Negalvojau, kad tai yra kyšis, nemaniau, jog tai yra neteisėta“, – teisinosi moteris.
Tuo metu 400 Eur davusi, nors T. Tarasevičius prašė mažesnės sumos, moteris STT tyrėjams sakė, kad gydytojo kabinete lankėsi ne kartą, tačiau kyšį davė tik prieš pat operaciją.
„Prieš operaciją gydytojas norėjo dar kartą apžiūrėti mano koją, aš jo paklausiau, kaip galėčiau atsilyginti, o gydytojas atsakė, kad 300 Eur – norėdama atsilyginti gydytojui į voką įdėjau 400 Eur ir padaviau tiesiai į rankas, jis paėmė voką su pinigais“, – sakė moteris.
Prieš pat operaciją T. Tarasevičius į apžiūros kabinetą pasikvietė ir kitą pacientę, kuri gydytojui padavė vokelį su 200 Eur.
„Gydytojas pinigus įsidėjo į chalato kišenę, jis manęs nebuvo prašęs sumokėti – tai buvo padėka“, – sakė ji.
O dar kita pacientė per apklausą sakė, kad gydytojas iš jos pareikalavo pinigų, nors ji ir žinojo, jog kojos operacijos išlaidas apmoka valstybė.
„Konsultacijos metu gydytojo T. Tarasevičiaus paklausiau, ar pūliuojančios kojos žaizdos operacija man bus atlikta nemokamai, o jis atsakė, kad kaip ir jo, bet 280, – sakė moteris. – Supratau, kad turėsiu sumokėti 280 Eur. Kadangi man labai skaudėjo koją, aš jam nieko neatsakiau. Kitos konsultacijos metu gydytojas man išvardino, kokius tvarsčius reikės turėti operacijos metu ir pasakė, kad, kaip ir kalbėjo, – 300-350 Eur ir viskas. Man labai skaudėjo koją ir jau nebuvo skirtumo, ar mokėti 280 Eur, ar 300-350 Eur.“
Kyšį medikui priversta duoti moteris per apklausą taip pat išliejo nuoskaudą dėl gydytojo elgesio: „Po operacijos jis net neatėjo pasidomėti, kaip aš jaučiuosi.“
Kad už kojos venų operaciją reikės susimokėti, T. Tarasevičius nurodė ir kitai pacientei.
„Apžiūros metu gydytojas pasakė, kad reikės operuotis koją ir tai man kainuos nedaug – 200-300 Eur, – sakė moteris. – Aš gydytojui nieko neatsakiau. Kai atvykau į iš anksto suplanuotą operaciją, gydytojas vėl mane pasikvietė į apžiūrų kabinetą. Čia jam ir padaviau 250 Eur.“
Moteris sakė, kad iš pradžių nenorėjo mokėti pinigų.
„Bet man labai skaudėjo koją, nenorėdama mokėti bandžiau užsiregistruoti pas kitą gydytoją, bet registratūroje man pranešė, kad artimiausias talonėlis konsultacijai yra po dviejų mėnesių, – pasakojo moteris. – Taip pat kreipiausi į privačias klinikas dėl kojos operacijos, bet kai sužinojau kainą, supratau, kad tokios galimybės neturiu, todėl neturėjau kito pasirinkimo ir grįžau pas gydytoją T. Tarasevičių.“
Už tai, kad iš šešių pacienčių paėmė kyšį, T. Tarasevičius neišvengė baudžiamosios atsakomybės – teismas jam skyrė 398 MGL (19 900 Eur) dydžio baudą. Ją nuteistas medikas privalės sumokėti per metus. Be to, iš jo buvo konfiskuoti kaip kyšis gauti pinigai.
Dėl kyšininkavimo teismas yra nuteisęs ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės dabar jau buvusį direktorių Narimantą Markevičių, kuris į valstybės biudžetą turi sumokėti 47,9 tūkst. Eur.
STT agentai užfiksavo, kad N. Markevičius iš dvylikos pacientų paėmė kyšius nuo 100 iki 300 Eur, pinigai dažniausiai būdavo imami apžiūrų kabinete. Iš viso gydytojas neteisėtai gavo 1,9 tūkst. Eur.
Gydytojas pareigūnams pasakojo, kad, kiekvieną kartą, prieš atliekant planinę operaciją, iš anksto paskirtu laiku, likus ne mažiau nei 15 minučių iki operacijos pradžios, yra vykdoma galutinė paciento apžiūra – konsultacija.
Per tokią konsultaciją apžiūrima ir įvertinama paciento sveikatos būklė, surašoma anamnezė, nustatoma operacijos apimtis ir operacijai reikalingos priemonės. Be to, atliekamas galutinis ultragarsinis paciento tyrimas echoskopu, kuris būtinas siekiant tinkamai pasiruošti procedūrai.
Po to pacientas yra supažindinamas su operacijos eiga ir pasirašo visus nustatytos formos reikiamus dokumentus.
„Prieš operacinėse pacientų apžiūrose, atliktose nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2022 m. sausio 7 d., daliai pacientų nurodė, kad papildomai susimokėjus 150 Eur panaudos geresnę operacinę įrangą, kuri nėra apmokama valstybės lėšomis, – yra nustatęs teismas. – Tokiu būdu iš pacientų už operacijų atlikimą pareikalavo papildomai susimokėti ir pacientai jam sumokėjo nuo 100 iki 300 Eur. Dalis pacientų jam davė nuo 100 bei 150 Eur, kiti, norėdami asmeniškai atsidėkoti už teikiamas paslaugas davė didesnes pinigų sumas, kurios neviršijo 300 Eur.“
N. Markevičius prokuratūrai nurodė, kad per savaitę vidutiniškai atlikdavo 20 įvairaus pobūdžio konsultacijų bei 5-6 operacijas ir nuo dalies jų yra praėję daugiau nei keli mėnesiai, pacientų, kurie sumokėjo nurodytas pinigų sumas vardų ir pavardžių tiksliai neprisimena ir įvardinti negali.
N. Markevičiaus ir T. Tarasevičiaus bylos buvo atskirtos iš STT atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl įtariamo kyšininkavimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo yra tęsiamas, įtarimai dėl kyšininkavimo yra pareikšti dar septyniems šios ligoninės gydytojams. N. Markevičius yra įtariamasis ir kitame tyrime dėl plataus masto sisteminės korupcijos sveikatos apsaugos įstaigose vykdant viešuosius pirkimus.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras yra kreipęsis į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydamas sustabdyti ar panaikinti gydytojo N. Markevičiaus medicinos praktikos licenciją.
