R. Antanavičiui skirta 7 532 eurų bauda.
Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius tuometiniam Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui M. Klemeniui 2017 m. birželį davė 600 Eur kyšį už tai, kad šis sumažintų vairuotojui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Vilniaus apygardos teismas buvo išteisinęs R. Antanavičių, motyvuodamas tuo, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo paperkant teisėją M. Klemenį. Vėliau apeliacinės instancijos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį, bet baudžiamoji byla atsidūrė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris ją grąžino dar kartą išnagrinėti į Lietuvos apeliacinį teismą. Tik tada R. Antanavičius buvo nuteistas, bet jis nuosprendį skundė kasacine tvarka.
Pateiktame skunde R. Antanavičius ir jo gynėjas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį iš dalies jį pakeičiant ir R. Aantanavičių išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaip pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokį prašymą nuteistasis ir jo gynėjas grindė tuo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išvadas apie R. Antanavičiaus poelgį padarė remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, neteisėtos kratos R. Antanavičiaus gyvenamojoje vietoje metu gautais duomenimis, nors tai draudžia baudžiamojo proceso įstatymas, o atmetus šiuos duomenis, byloje liko nepakankamai duomenų patikimai išvadai dėl to, ar R. Antanavičius padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taigi, priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra paremtas prielaidomis, spėjimu.
Nuteistasis ir jo gynėjas taip pat teigė, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta šališko apeliacinės instancijos teismo, nes tiriant įrodymus apeliacinės instancijos teisme vienas iš teisėjų kolegijos narių išsakė savo pastabas, kuriomis iš anksto atskleidė savo nuomonę dėl R. Antanavičiaus padarytos veikos, be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkas kaltinimo liudytojo apklausos metu rodė jam palankumą, taip atskleisdamas savo šališkumą.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, esminių pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymu garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepadarė, teismas nuosprendį pagrindė leistinais įrodymais, savo išvadas apie R. Antanavičiaus padarytą nusikalstamą veiką padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą.
Taip pat teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kasacinio skundo argumentai, jog R. Antanavičiui nebuvo užtikrinta teisė į nešališką teismą, nepagrįsti.
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam tikros apeliacinės instancijos teismo teisėjų teismo posėdžio metu išsakytos pastabos ar pavartotos klausimų formuluotės buvo parinktos nevisiškai tinkamai, tačiau nerado pagrindo daryti išvadą, kad taip apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išreiškė išankstinį nusistatymą prieš apklausiamus asmenis ar išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo ar bylos baigties. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme R. Antanavičiaus teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.
Bylos duomenimis, R. Antanavičius teisėjui M. Klemeniui davė 600 Eur kyšį už tai, kad šis pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Translandijos transportas“ vadovui Vitalijui Vaičiui skirtų švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą – policijos pareigūnai verslininką buvo sulaikę prie automobilio vairo neblaivų, jam buvo nustatytas lengvas girtumas – alkotesteris rodė 1,16 prom. alkoholio. Už šį pažeidimą V. Vaičiui buvo skirta 300 Eur bauda bei uždrausta vieneriems metams sėstis prie automobilio vairo.
V. Vaičius policijos nutarimą skundė Mažeikių teismui, kompiuterinė sistema bylą paskyrė teisėjui M. Klemeniui – jį pažinojo teisėju Kaune dirbantis verslininko draugas R. Antanavičius. Jis anksčiau yra dirbęs Mažeikiuose.
Susitikęs su teisėju M. Klemeniu R. Antanavičius aiškino, kad šis turįs jo „prietelio“ bylą, o neblaivių vairuotojų bylose teismų praktika yra įvairi – Mažeikių teisėjui buvo perduodas aplankalas su dokumentais.
„Po kiek laiko traukiu lapus, o tarp tų lapų – vokas, man iš karto lengvas šokas, ištraukiau voką ir pamačiau ten eurų banknotus po 50 eurų“, – teisme sakė M. Klemenis.
Gavęs pinigus teisėjas po dviejų savaičių nutarė kreiptis į STT, bet prieš tai visus dokumentus ir pinigus įmetė į teisėjo buto pašto dėžutę. Bet netrukus sulaukė naujo prašymo – į jį kreipėsi Mažeikių prokuroras Žilvinas Gžimaila. Už verslininkui palankaus sprendimo priėmimą jis davė tūkstančio eurų kyšį – už tai prokuroras buvo nuteistas, jam skirta 5 272 Eur bauda.
Tuo metu teisėju dirbęs M. Klemenis anksčiau taip pat yra demaskavęs jam 869 Eur kyšį davusį advokatą Adomą Jonauską, kuris siekė, kad administracinio pažeidimo bylą nagrinėjęs teisėjas nekonfiskuotų pažeidėjui priklausančio automobilio.
