Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, vėliau pareiškėjas nemoka žyminio mokesčio skųsdamas procesinius teismo sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka.
Apylinkės teismas yra įpareigotas įvertinti ne vieną įstatyme nustatytą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą ir tik tuomet spręsti dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Dėl šių sąlygų taikymo ir vertinimo kyla ginčų, todėl apylinkės teismas gali ne tik iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bet ir atsisakyti ją kelti. Be abejo, su priimtu apylinkės teismo procesiniu sprendimu gali nesutikti tiek siekiantis bankrutuoti fizinis asmuo, tiek jo kreditoriai, todėl ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Nutarties apskundimo tvarka visada turi būti nurodyta pačioje nutartyje, taip pat apie tai asmuo gali būti informuojamas teismo lydimuosiuose dokumentuose. Apylinkės teismo procesinis sprendimas skundžiamas apygardos teismui bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK) nustatyta tvarka – skundas turi būti pateiktas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo apylinkės teisme dienos ir adresuojamas apygardos teismui, tačiau yra teikiamas per fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį apylinkės teismą.
Gali būti skundžiami įvairūs procesiniai sprendimai, pavyzdžiui, nutartys dėl atsisakymo priimti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo, dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, dėl bankroto bylos nutraukimo ir kt. Tačiau negali būti skundžiama, pavyzdžiui, apylinkės teismo nutartis, kuria teismas patvirtino fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas.
Fizinio asmens pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimą visada sprendžia apylinkės teismas. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, apylinkės teismas tikrina, ar pateiktas dokumentas atitinka CPK numatytus bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Teismas taip pat įvertina, ar skundas paduotas tinkamo asmens, ar asmuo yra tinkamai įgaliotas teikti skundą, ar nepraleistas terminas skundui paduoti arba ar pateiktas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu tokia teisė įtvirtinta įstatyme.
Apylinkės teismui priėmus pateiktą atskirąjį skundą, jį toliau nagrinėja apygardos teismas ir priima procesinį sprendimą. Apygardos teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikiant kasacinį skundą. Šis skundas teikiamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo apygardos teismo priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Skųsti apygardos teismo priimtus procesinius sprendimus galima ne visais atvejais, o tik tuomet, kai:
* padarytas materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;
* teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;
* Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui negalima apskųsti apygardos teismo priimtų sprendimų dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo.
Skirtingai nei fizinių asmenų bankroto bylos, juridinių asmenų bankroto bylos pirmiausia yra nagrinėjamos apygardos teisme. Tai reiškia, kad apygardos teismo nutartys skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui. Iš esmės apskundimo procedūros fizinių asmenų ir juridinių asmenų bankroto procesuose nesiskiria – procesiniai dokumentai turi atitikti bendruosius reikalavimus, būti pateikti tinkamai įgalioto asmens, pasirašyti. Vis dėlto fizinių asmenų ir juridinių asmenų bankroto procedūros yra labai skirtingos dėl bankrutuojančių subjektų specifikos ir paties bankroto proceso.